Afiša    |    LKS    |    Nariai    |    Padaliniai    |    Festivaliai    |    Paslaugos    |    Konkursai    |    DAR   
« 2018 Rugsėjis »
PirAntTreKetPenŠešSek
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930






RĖMĖJAI:

LIETUVOS RESPUBLIKOS
KULTŪROS MINISTERIJA








PARTNERIS:


2018-08-30
Pratęsiamas konferencijos „Muzikos komponavimo principai“ paraiškų teikimo terminas
2018 m. lapkričio 13-15 d. Vilniuje vyks 18-toji tarptautinė muzikos teorijos konferencija „Muzikos komponavimo principai: nuo audijavimo link komponavimo. 100-mečio retrospektyva". Renginį organizuoja Lietuvos kompozitorių sąjunga kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademija.
Bandymas gvildenti audijavimo ir komponavimo sąryšio fenomeną yra netikėta ir todėl teorinę mintį provokuojanti intencija. Audijacija kaip reiškinys įvardintas ir paprastai nagrinėjamas edukaciniuose kontekstuose kaip gebėjimas girdėti ir suvokti muziką net ir tuomet, kai realaus muzikos garso nėra. Tai kognityvinis procesas, kurio dėka smegenys įprasmina muzikinį garsą. Būtent savitas garso įprasminimas sąlygoja atskirų komponavimo technikų, stilių ar ištisų epochų skambesio ypatumų susiformavimą. Sparčiai besivystant technologijoms ir didėjant jų įtakai kompoziciniams procesams, daugėjant serialistinių metodų pritaikymo apraiškų, audijacijos vaidmuo kūrybiniame procese tampa problemine nūdienos aktualija. Dėl to audijacijos ir komponavimo integravimas į bendrą diskursą gali tapti našia ir produktyvia terpe tiek kompozicinėms, tiek edukacinėms dilemoms gvildenti. Atskiras dėmesys taip pat skiriamas lietuvių kompozitorių audijacinių ypatumų tyrinėjimui, jų raidai Lietuvos šimtmečio retrospektyvoje.

Savo idėjas organizatoriai siūlo išskleisti orientuojantis į šias potemes:
1) Audijacija, skambesio percepcija/recepcija, klausos nuostatos, vidinė klausa, klausos lavinimas komponavimo praktikų kontekste. Teorinis, tipologinis, istorinis rakursas.
2) Skirtingos audijacinės nuostatos (toninė, sonorinė, intensyvumų, ritminė, t.t.) kaip prielaida naujų kompozicinių technikų ar krypčių atsiradimui šimtmečio retrospektyvoje.
3) Komponavimas kaip audijacinės veiklos rezultatas arba sąmoningas jos atsisakymas (ar apribojimas) komponavimo procese. Kompozitoriaus kūrybinio proceso (auto)analizė.
4) Audijaciniai kompozitorių evoliucijos ir stilistikos aspektai Debussy (pažymint šimtąsias kompozitoriaus mirties metines), jo amžinininkų ir vėlesnių kompozitorių kūryboje.
5) Audijacinės tendencijos ir jų raiška lietuvių muzikoje po M. K. Čiurlionio, pažymint šimtąsias Lietuvos metines.
6) Audijacinių strategijų kaip kūrybinio stimulo ryšiai su kitomis sferomis (literatūra, tapyba, judesiu, dvasingumu, t.t.) ir tarpsensorinės sąveikos (klausos, vizualikos, lytėjimo, t.t.). Tarpdisciplininis požiūris į Debussy, Čiurlionio ir kitų kompozitorių kūrybą.
7) Klausos lavinimo galimybės ir perspektyvos pastarojo šimtmečio kompozicinių realijų kontekste.

Paraiškų terminas pratęsiamas iki 2018 m. rugsėjo 24 d. Pranešimo santrauką (iki 500 žodžių) ir trumpą biografiją prašome siųsti elektroniniu paštu pmc.lmta@gmail.com.

Numatyta pranešimo trukmė 20-25 min.
Konferencija vyks anglų kalba.
Dalyvio mokestis: 20 eurų.

Atrinkti straipsniai bus įtraukti į tęstinį mokslinį recenzuojamą leidinį „Muzikos komponavimo principai".

Konferencijos koordiantoriai: dr. Andrius Maslekovas, Aistė Vaitkevičiūtė

Organizatorių inf.


grįžti

Kontaktai

(c) 2009 Lietuvos kompozitorių sąjunga