Afiša    |    LKS    |    Nariai    |    Padaliniai    |    Festivaliai    |    Paslaugos    |    Konkursai    |    Veikla    |    DAR   

7-ASIS BALTIJOS MUZIKOS FESTIVALIS "GAIDA"

PROGRAMA

Spalio 17 d., penktadienis, Nacionalinė filharmonija, Didžioji salė, 19 val.

JUSTINAS BAŠINSKAS
Styginių kvartetas "In memoriam"

Kauno styginių kvartetas
Virgilijus Užmareckis - smuikas
Dalia Terminaitė - smuikas
Adrija Vitkutė - altas
Saulius Bartulis - violončelė

VLADAS ŠVEDAS
Reminiscencijos

Antanas Taločka - klarnetas
Jurijus Rezničenko - klarnetas
Andrius Žiūra - klarnetas
Donatas Kalinauskas - klarnetas

ANATOLIJUS ŠENDEROVAS
Regėjimai

Petras Vyšniauskas - saksofonas
Ansamblis "Vilniaus mušamieji"
Pavelas Giunteris
Arkadijus Gotesmanas
Raimondas Vilkočinskas
Albertas Ivanauskas
Ramūnas Kaučikas

* * *

BRONIUS KUTAVIČIUS
Ten toli iki vidurnakčio

Šv. Kristoforo kamerinio orkestro styginių kvintetas
Lina Miniūtė - smuikas
Aidas Jurgaitis - smuikas
Renatas Jankevičius - altas
Onutė Švabauskaitė - violončelė
Jonas Stalyga - kontrabosas

Saksofonų kvintetas
Danielius Praspaliauskis
Vytautas Labutis
Liudas Mockūnas
Vytautas Mockūnas
Rimvydas Paulikas

dirigentas - Donatas Katkus

Medžių kova

Regina Maciūtė - sopranas

Ansamblis "Musica Humana"
Algirdas Vizgirda - fleita
Romualdas Staškus - obojus
Raimundas Jasiukaitis - violončelė
Eleonora Karcub - klavesinas
Gediminas Kviklys - vargonai

Justinas Bašinskas

STYGINIŲ KVARTETAS "IN MEMORIAM" - vienos dalies kompozicija (1994). Kūrinys skiriamas vienam pirmųjų mano mokytojų Kauno konservatorijoje kompozitoriui Antanui Račiūnui. Kūrinys negedulingas, tai labiau šviesus tolerantiško pedagogo, nuoširdaus kolegos ir spalvingos asmenybės prisiminimas.

Justinas Bašinskas

Vladas Švedas

REMINISCENCIJOS klarnetų kvartetui (1996). "Reminiscencijos" - tai trys vaizdeliai - prisiminimai. Id. - tai ankstyvas vasaros rytas, ežeras ryto rūke su tolumoje dunksančiais miškais; IId. - dzūkiško miško pasaka; IIId. - žmogaus nuotaikos ankstyvą vasaros rytą.

Kūrinyje yra plačiai šiuolaikinės muzikos kalbos kontekste panaudojamos klarneto techninės ir dinaminės galimybės, registrai, spalvos. Tai bene pirmas panašaus pobūdžio ansamblis klarnetams.

Vladas Švedas

Anatolijus Šenderovas

REGĖJIMAI saksofonui ir mušamųjų ansambliui (1996). Kūrinį inspiravo Senojo Testamento fragmentas, bylojantis apie Jokūbo sapną. Kūrinio tematika ir muzikinė kalba būdingi mano pastarojo laiko kūrybai.

Ši kūrinio versija sukurta Petrui Vyšniauskui ir ansambliui "Vilniaus mušamieji".

Anatolijus Šenderovas

Bronius Kutavičius

TEN TOLI, IKI VIDURNAKČIO penkiems saksofonams ir penkiems styginiams parašytas "Escher ensemble" 1995 metų vasarą festivalio "De Suite Muziekweek"(Olandija) užsakymu.

Šiuo kūriniu lyg tęsiu "Jeruzalės vartų" ciklo idėją besižvalgydamas kitų muzikinių tradicijų pasauliuose. Kūrinys keturių dalių, tačiau ryškaus kontrasto tarp dalių nėra: visos keturios dalys nuolat intensyvėjančiu ritmu grojamos attacca. Kūrinio dermė nesikeičia viso kūrinio eigoje, nuo centro - garso c unisono - ji palaipsniui plečiasi į abi puses. Ir kūrinio ritmas, ir dermė yra artimi indų muzikai (indų saulėlydžio dermei), iš čia ir kūrinio pavadinimas.

Bronius Kutavičius

MEDŽIŲ KOVA sopranui, fleitai, obojui, klavesinui, violončelei, vargonams ir fonogramai (1996). Tai viena naujausių kompozitoriaus simbolinių partitūrų, rašyta Velso (The Vale of Glamorgan) festivalio užsakymu, ansambliui "Musica humana".

Norėdamas priartėti prie keltų kultūros, kompozitorius domėjosi jų kryžiais (neretai turinčiais savyje ir rato formą), monetų reljefais bei VI amžiaus poetų Taliesino ir Llywarcho kūryba, iš kurios atrinko tekstus vokiečių kalba.

Kūrinys septynių dalių, kiekvienoje keičiama muzikantų sudėtis. Pastebimas siuitiškumas, aliuzijos į ankstesnius kompozitoriaus kūrinius. Partitūra išdėstyta smėlio laikrodžio forma sujungtais trikampiais, simbolizuojančiais kosmoso ir žemės jungtį bei maždaug poros tūkstančių metų senumo keltų kryžius primenančia grafika. Atrinktame poetiniame tekste perkeltine prasme kalbama apie tai, kaip žmonės tapo medžiais ir pradėjo kovoti.

I dalyje klavesino tembras, puantilistinė faktūra ir vokalo rečitacija tarsi įveda į sakmės atmosferą. II dalis - instrumentinė, pagrįsta skirtingo tempo ostinatiniais dariniais, vengiant muzikinės medžiagos perkrovos. III dalyje paeiliui įstojančių instrumentų fone skamba mįslingi klausimai. IV dalis - instrumentinė, liūdnos nuotaikos, "jie lyg pasivertė medžiais". V dalis pagrįsta nonakordo garsais, "pavirtę medžiai vėl pasiilgo žmonėmis tapti". VI dalis kulminacinė, motyvų varijavimu ir garsyno plėtimu primena Styginių kvartetą Nr.2 "Anno cum tettigonia". VII dalis - choralas, lyg voratinklio draiskanos tvyrantis skausmas dėl mažų tautų niokojimo.

Rūta Gaidamavičiūtė

Spalio 18 d., šeštadienis, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro klubas, 20 val.

ARVYDAS MALCYS
Šauklys

Arnoldas Gurinavičius - kontrabosas

JULIUS JUZELIŪNAS
Improvizacija

Saulius Astrauskas - mušamieji
Vladislavas Šeibakas - mušamieji
Artūras Maniušis - mušamieji

LINAS RIMŠA
Skruzdžių maistas

RYTIS MAŽULIS
Ordines

Saulius Astrauskas - mušamieji

* * *

ANTANAS KUČINSKAS
Lied

RAFAŁ AUGUSTYN
Veidrodžiai

VYTAUTAS GERMANAVIČIUS
Su tylos rože lūpų kampe

Ansamblis "Ex tempore"
Gintarė Skerytė - sopranas
Arūnas Šlaustas - fortepijonas
Skirmantas Sasnauskas - trombonas
Danielius Praspaliauskis - saksofonas
Arnoldas Gurinavičius - kontrabosas
Saulius Astrauskas - mušamieji

Arvydas Malcys

ŠAUKLYS kontrabosui ir fonogramai (1997). Šauklys - tai asmenybė, turinti savo gyvenimo tikslą ir prasmę. Tokį aš įsivaizduoju Šauklį, toks mano manymu yra Arnoldas Gurinavičius - vienas iš įdomiausių menininkų Lietuvoje, kuriam ir sukurtas šis kūrinys.

Kompozicijoje naudojama ekspresyvi melodika, laisva metroritmika, 8 garsų segmentas, tačiau griežtai jo nesilaikoma. Vyrauja kontempliatyvi nuotaika, fonograma kuria erdvės įspūdį. Kūrinys demonstruoja kontraboso kaip solinio instrumento galimybes.

Arvydas Malcys

Julius Juzeliūnas

IMPROVIZACIJA mušamiesiems (1996-1997). Tai vienos dalies kūrinys, kuris netelpa į standartines formas - yra improvizacinio pobūdžio.

Julius Juzeliūnas

Linas Rimša

SKRUZDŽIŲ MAISTAS mušamiesiems ir fonogramai (1997). Kūrinyje yra panaudotas Donaldo Kajoko eilėraštis, kurį skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Kūrinys parašytas Sauliaus Astrausko užsakymu.

Linas Rimša

Rytis Mažulis

ORDINES mušamiesiems ir fonogramai (1997). Ir vėl - skaičių proporcijos (1-2; 2-1; 2-3; 3-2; 3-4; 4-3 etc., arba 0,9-0,8; 0,8-0,9; 0,8-0,7; 0,7-0,8 etc. iki begalybės), iš jų išvedamos vos vos skirtingų ritminių verčių eilės, kurių artėjimas prie unisono yra be galo ilgas (augmentacija ir diminucija atliekama labai laipsniškai, "per plauką" priartinant partijas vienas prie kitų). Tačiau netrukus tvarka suyra: kompozicijos pabaigoje poliritminiai sluoksniai "perspaudžiami" - dėl per didelės kompresijos skambesys transformuojasi, pavirsdamas konkrečiais garsais, o matematiškai tikslų grojimą pakeičia aleatorinė improvizacija... Kūrinio trukmė - apie 15 minučių.

Rytis Mažulis

Antanas Kučinskas

LIED sopranui ir fortepijonui (1997). Vokiečių Lied tradicija siekia viduramžių ir renesanso epochas, artima kitų tautų smulkių formų vokaliniams žanrams (frotolai, vilanelai, chanson). Neretai Lied gali būti pamėgtų ir paplitusių buityje melodijų, dažniausiai folklorinės prigimties, perdirbimas. Taigi Lied yra žanras, kuriame glaudžiai vienas kitą praturtindami persipina profesionalusis ir buitinis muzikavimas.

Antanas Kučinskas

Rafał Augustyn

VEIDRODŽIAI (1997) penkiems atlikėjams. Vienoje senoje lenkų komedijoje, kurios veiksmas portretuoja meninės bohemos ir akademijos susiliejimą su privačios iniciatyvos undergroundu, didžioji veikėjų dalis iš lūpų į lūpas perduoda tokį posakį: "menas yra tikrovės veidrodis, tačiau veidrodį galima pastatyti įvairiais kampais". Savo kūrinį (dedikuotą Feliksui Bajorui ir parašytą ansambliui "Ex tempore" turėdamas mintyje jų koncertą "Varšuvos rudenyje") įsivaizduoju kaip tam tikrą tokio atspindžio komentarą. Maurice'o Ravelio ir Zbigniewo Penherskio reminiscencijos yra sąmoningos, tyčia sumanytos, mano pastangos sumažinti aliuzijas į Paweło Szymańskio "Through the Looking Glass" buvo ne tokios sėkmingos.

Rafał Augustyn

Vytautas Germanavičius

SU TYLOS ROŽE LŪPŲ KAMPE balsui, saksofonui, trombonui, fortepijonui, mušamiesiems ir kontrabosui (1997). Kūrinyje panaudotas Oskaro Milašiaus eilėraščio "Chant de la lointaine" (Tolimosios giesmė) fragmentas. Tai akimirkos spindesys blėstantis tolumoje.

Vytautas Germanavičius

Spalio 19 d., sekmadienis, Nacionalinė filharmonija, Didžioji salė, 18 val.

RASA BARTKEVIČIŪTĖ
Simfonija Nr. 3 "Eldorado"

DAIVA ROKAITĖ
Imoromi

VYTAUTAS BACEVIČIUS
Simfonija Nr. 5

* * *

DALIA RAUDONIKYTĖ
Spalvos

ALGIRDAS MARTINAITIS
Nebaigtoji simfonija

Lietuvos Nacionalinis simfoninis orkestras
dirigentas Robertas Šervenikas

Rasa Bartkevičiūtė

ELDORADO - tai trečioji simfonija (1996). Kūrinys trijų dalių, I ir III dalys susišaukia savo tematika, jos yra aktyvesnės, II-oji įdomi tembrinėmis spalvomis - varpų, styginių pizzicato, klavesino.

Eldorado - tai laimės šalis.

Rasa Bartkevičiūtė

Daiva Rokaitė

IMOROMI simfoniniam orkestrui (1995). Palindrominiame simfoninės miniatiūros pavadinime užkoduotas itališkas žodis "oro" (auksas) ir garso e pavadinimas (mi). Taigi, jau kūrinio pavadinime yra užšifruotas dėmesys koloritui, spalvingai instrumentuotei ir subalansuotai formai.

Svarbiausias struktūrinis principas - kartojant pasiekti naują kokybę - įgyvendinamas kiekvienoje atskiroje padaloje ir visos formos lygmeniu. Tai nulemia kūrinio dinamiškumą ir minties koncentraciją. Sonoristinis orkestro skambesys diferencijuojamas soli ir tutti epizodų orkestruotėje bei skirtinguose registriniuose parametruose. Finalinėje generalinėje kulminacijoje muzikinį audinį suvienija "auksinės e" žėrėjimas, galiausiais puantilistiškai išsisklaidantis erdvėje.

Daiva Rokaitė

Vytautas Bacevičius

SIMFONIJA Nr.5

Didžiausią Vytauto Bacevičiaus muzikinio palikimo dalį sudaro fortepijoniniai ir simfoniniai kūriniai, kuriuose ryškiausiai ir nuosekliausiai atsispindi kompozitoriaus kūrybinis kelias.O juo jis ėjo vedinas pagrindinio siekio - "ieškoti progresyvių idėjų savajame universe ir būti moderniu". Ieškojimai vyko ritmikos, melodikos, harmonijos ir formos lygmenyse. Pradžioje - remiantis išplėstine tonacija ir funkcinių akordų santykių modifikavimu, vėliau - atonalumo principais. Ir nors pirmaisiais kūrybinės veiklos metais buvo jaučiama vėlyvojo romantizmo, impresionizmo ir ekspresionizmo įtaka, palaipsniui išryškėjo saviti menininko bruožai: ypatingas muzikinės minties veržlumas, dramatinė įtampa, spontaniškai formuojamos kulminacijos ir trumpos filosofinės rimties akimirkos, kompozitorius nuolat įvesdavo tirpstančias daugiasluoksnes faktūras, vietomis tai skambėdavo net pompastiškai ir grandioziškai, partitūrose vyravo kampuoti, kupini akcentų ir įvairiausių artikuliacijos būdų ritmai. Bacevičius nesivaikė tuščių efektų ir ne kartą akcentavo, kad jo muzika yra gryna, absoliutinė, nukreipta į žmogaus sielos gelmę, kuri jam atrodė lyg miniatiūrinis visatos atspindys. Dar jaunystės laikotarpio poemose ("Astralinė", "Mistinė", "Kontempliacinė", "Elektrinė") kompozitorius bandė apčiuopti pagrindinę savo meninių idėjų versmę - kosminį pasaulį, gyvenimo pabaigoje itin išryškėjusį (Simfonija Nr.6, "Grafika", "Elysium", "Kosminiai spinduliai"). Tarpinio laikotarpio kūriniai mus tik daugiau ar mažiau priartina prie tų paslaptingų dvasios galaktikų.

Bacevičiui buvo charakteringas ne tik muzikinio mąstymo, bet ir paties kūrybinio proceso intensyvumas. Apimtas įkvėpimo ar gavęs užsakymą jis galėjo viską užmiršęs pasinerti į garsų tėkmę. 1956 metais kurdamas tankaus linearinio audinio Simfoniją Nr.5, be atokvėpio darbavosi septynias savaites.

Dalia Raudonikytė

SPALVOS simfoniniam orkestrui (1995). Tai dviejų attacca grojamų dalių kompozicija. Faktūros ir dermės modifikacijas lemia staigus melodinių elementų skaidymas bei jų atkartojimas retrogradiniu pavidalu. Kūrinio idėją nusako pavadinimas - tai žaismas simfoninio orkestro spalvomis.

Dalia Raudonikytė

Algirdas Martinaitis

NEBAIGTOJI SIMFONIJA (1995). Nebaigtojoje tarsi atsimenu aštuntojo dešimtmečio pradžią, kada visi buvome dvidešimt metų jaunesni, tiek aš, tiek Balakauskas, Bartulis, Brahmsas, Sibelijus, Messiaenas... Tai dar vienas mano kūrinys, rašytas 'iš rankos' be pasiruošimo, be tematizmo, be natų, be namų, be orkestro... Galvota žiūrint į pasaulį 'pro šalį', bereikšmiškai, be pasitikėjimo, bet su meile... Eita nuo mano pamėgto 'naujojo gyvulizmo' ("Mirties šokis", "Abaddon", "Septyni gyvulizmo priesakai" ir kt.) link Nekaltųjų tercijų erotikos (tiek Didžiųjų, tiek mažųjų)... Eita man matant ir girdint, neprisiliečiant žmonių ir jų tikrovės... šaltai, bet su jauduliu...

Su karštais linkėjimais

kūrinio autorius A.M.

P.S....ir vis dėlto, kas parašė Brahmso III simfoniją, Sibelijaus Liūdną valsą, Balakausko Kalnų sonatą...?(...Galvojau laukdamas prie slenksčio Nebaigtosios...) ...bet vieną kartą Nebaigtoji turi baigtis...

Algirdas Martinaitis

Spalio 20 d., pirmadienis, Nacionalinė filarmonija, Mažoji salė, 19 val.

LMA kompozicijos katedros studentų kūrinių koncertas

RAMINTA ŠERKŠNYTĖ
prof. O. Balakausko kl. IV k.
Fantazija

Raminta Šerkšnytė - fortepijonas

NERIJA ČEPAITĖ
prof. V.Laurušo kl. III k.
Sonata smuikui ir fortepijonui

Elena Venskūnaitė - smuikas
Rimvydas Kisevičius - fortepijonas

RIMVYDAS KISEVIČIUS
prof. O.Balakausko kl. II k.
Muzika smuikui ir fortepijonui

Rima Švėgždaitė - smuikas
Rimvydas Kisevičius - fortepijonas

INDRĖ STAKVILEVIČIŪTĖ
prof. Vytauto Laurušo kl. IV k.
Oceanus Procellarum
Kamerinio choro "Salutaris" moterų grupė

dirigentas Martynas Staškus

* * *

DEIVYDAS ZVONKUS
doc. R.Janeliausko kl. II k.
Du šokiai fortepijonui ir akordeonui

Rimvydas Kisevičius - fortepijonas
Deivydas Zvonkus - akordeonas

VAIDA STRIAUPAITĖ
prof. Juliaus Juzeliūno kl. III k.
Trialogas trimitui, valtornai ir tūbai

Roman Repin - trimitas
Gintaras Ščerbavičius - valtorna
Vilius Navickas - tūba

VYTAUTAS V. JURGUTIS
prof. O.Balakausko kl. IV k.
G. A. L. House trims fleitoms ir fonogramai

Lina Baublytė - fleita
Albert Stupak - fleita
Giedrius Gelgotas - fleita

Spalio 21 d., antradienis, Menininkų rūmai, 19 val. 

Kamerinės muzikos koncertas

JURGIS JUOZAPAITIS
Segles

Valentinas Gelgotas - fleita

LEONAS POVILAITIS
Bėgių tokata
Mano baltasai angele!

Danutė Kemeklytė - fortepijonas

JULIUS JUZELIŪNAS
Litanijos

Juozas Rimas - obojus

JULIUS GAIDELIS
Sonata smuikui ir fortepijonui Nr. 3

Darius Dikšaitis - smuikas
Eglė Vosyliūtė - fortepijonas

IMANTS MEŽARAUPS
Trumpa siuita

Darius Dikšaitis - smuikas

* * *

VALENTINAS BAGDONAS
Improvizacija ir Scherzo

Lina Baublytė - fleita
Albert Stupak - fleita
Giedrius Gelgotas - fleita

VYTAUTAS MONTVILA
Penktasis miražas

ILONA BREGE
Intraversija

ZIGMAS VIRKŠAS
Kaip saulės patekėjimas

Birutė Vainiūnaitė - fortepijonas

Jurgis Juozapaitis

SEGLES fleitai solo. Kompozicijos pagrindas yra iš struktūros es-e-g-a (pagal žodį, reiškiantį laukų augalą SEGES+A) ir jos apvertimų sudaromi intervalai.

Pirmą sykį šį kūrinį atliko fleitistė Sarah Lindloff tarptautiniame muzikos festivalyje "Lapplands Festspel 1996" (Švedija).

Jurgis Juozapaitis

Leonas Povilaitis

BĖGIŲ TOKATA. MANO BALTASAI ANGELE ! Diptikas fortepijonui.

"Bėgių tokata" 1941 birželį... Penkiamečio berniuko atmintyje tremties kelias į Šiaurę traukiniu, motinos glėbyje.

"Mano baltasai Angele!" 1991 birželį... Tas pats berniukas - tai žilagalvis vyras gimtojo miestelio bažnyčioje suklupęs ties iš vaikystės pamiltu Baltuoju Angelu altoriuje. Padėkos malda.

Leonas Povilaitis

Julius Juzeliūnas

LITANIJOS obojui (1997). Muzikinė medžiaga plėtojama antifonine maniera ir kaitaliojant registrus. Muzikos medžiagos pateikimo būdas variacinis - improvizacinis. Akcentuojamas lydinės kvartos intervalas.

Julius Juzeliūnas

Julius Gaidelis

SONATA SMUIKUI IR FORTEPIJONUI NR.3 (1980). Šioje sonatoje yra gertinami nostalgijos, šviesios lyrikos ir žanrinio pobūdžio dinamikos prisodrinti vaizdai. Yra tautinių požymių (tipiniai trichordai, šokio elementai).

Sonata parašyta Juliaus Gaidelio mėgstama kontrastine sudėtine forma. Cikle - penkios dalys: Moderato - Lento - Allegro - Lento - Allegro, pabrėžiančios savitą formos ritmą, kurį savo ruožtu papildo asimetriška tematizuotų ir plėtotės tipo epizodų kaita. Intonaciškai artimos šios dalys sudaro nepertraukiamo muzikinio vyksmo tėkmę.

Pirmoji dalis - sudėtinės formos su sonatiškumo bruožais (perdirbimo momentai). Lėtoji dalis svajingos nuotaikos, parašyta reprizine trijų dalių forma su improvizaciškai plėtojama vidurine padala. Trečioji gretina žanriškai aktyvų ir chromatiškai neramų vaizdus ir yra dvigubos dviejų dalių formos. Antrasis Lento - nedidelės apimties - modifikuota pirmojo tąsa. Finalinis Allegro susišaukia su centrine dalimi. Ciklo požiūriu ši dalis atlieka dinamizuotos reprizos funkciją.

Sonatos intonacinis pargindas - konstruktyvieji intervalai - didžioji septima, mažoji sekunda, sumažinta kvinta; dažni sinkopiniai dariniai, dominuoja laisvas atonalumas, kvartiniai santykiai, didelė reikšmė teikiama polifonijai, ryškus ostinato vaidmuo.

Dana Palionytė

Imants Mežaraups

TRUMPA SIUITA smuikui solo su elektronika (1994, Filadelfija) sukurta jaunai latvių smuikininkei Evijai Ozolinai, kuri šio kūrinio premjeras griežė Niujorke, Čikagoje ir Milvokyje.

Originalioje kūrinio versijoje buvo sumanytas ir alternatyvus fortepijono akompanimentas (inspiravo Miltono Babbito "Phenomena"). Tačiau šios idėjos teko atsisakyti, kada pagrindiniais tapo tam tikri garso produkavimo būdai, idiomatiniai kompiuterio generuojamai muzikai, tačiau neįmanomi atlikti gyvai fortepijonu. Elektroninis garsas buvo sintezuotas ir paruoštas Temple universiteto kompiuterinės muzikos studijoje, naudojant NeXT kompiuterį, Musickit, Frame ir SoundWorks kompiuterines programas.

"Trumpa siuita" daugeliu požiūriu yra labai tradicinis trijų dalių kūrinys. Išorinės dalys - virtuozinės, naudojamas šokio ritmas, tuo tarpu vidurinioji dalis yra lėta ir noktiurniška. Vidurinėje dalyje elektroninis garsas - tai smuiko sul ponticello tembro praplėtimas ir papildymas.

Imants Mežaraups

Vladas Bagdonas

IMPROVIZACIJA IR SCHERZO trims fleitoms - dvi nedidelės, nepretenzingos, homogeniško skambesio pjesės, turinčios impresionistinės muzikos bruožų.

Vytautas Montvila

PENKTAS MIRAŽAS

Šią muziką rašiau norėdamas išryškinti ypač puikią sutartinę "Skamba, skamba kankliai", kurios tekstas, intonacijų skambesys mane visuomet žavėjo. Naudodamas šią karūnuotą melodiją jau esu parašęs kelis kūrinius.

"Penktojo miražo" pagrindas - sutartinių ritmika, skambesys, artimas senosioms liaudies dainoms, liaudiška polifonija.

Vytautas Montvila

Ilona Brege

INTRAVERSIJA fortepijonui buvo sukomponuota 1994 metų pavasarį, po trijų tylios savistabos ir savęs įvertinimo metų. Tematiškai kūrinys susišaukia su melodija iš kompozicijos styginių orkestrui "Grįžimai", sukomponuotos 1989. Emocine prasme tai buvo dvasinis ženklas grįžti prie to, kas yra svarbu žmogaus gyvenime - meilės, laimės ir harmonijos. Deja, žmogaus vidinis pasaulis dažnai konfliktuoja su aplinka ir tam tikromis aplinkybėmis. Todėl "Intraversija" baigiasi klausimu, neatrandant atsakymo sugrįžtančiai sielai.

Ilona Brege

Zigmas Virkšas

KAIP SAULĖS PATEKĖJIMAS (1984) Šioje kompozicijoje atsispindi kompozitoriaus stilistiniai poslinkiai atsisakant tradicinio temų plėtojimo ir linkstant prie minimalistinės estetikos, vidinio garso suvokimo, meditacijos. Kūrinys turi kristališko tokatiškumo, yra labai spalvingas ir poetiškas.

Spalio 22 d., trečiadienis, Nacionalinė filharmonija, Didžioji salė, 19 val. 

Fortepijoninės muzikos koncertas

GENOVAITĖ VANAGAITĖ
Mėnulio atspindžiai

ANTANAS JASENKA
Senovinės giesmės

Sergejus Okruško - fortepijonas

CARL VINE
Sonata

Petras Geniušas - fortepijonas

* * *

VYTAUTAS BACEVIČIUS
Septintas žodis

VYTAUTAS GERMANAVIČIUS
Judėjimas kristalais

VYTAUTAS BARKAUSKAS
Allegro brillante

Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų fortepijoninis duetas

Genovaitė Vanagaitė

MĖNESIENOS ATSPINDŽIAI fortepijonui - tai lyg mano pojūčiai tam tikrame laike: ramybė, nenusakomas virpulys, artėjanti baimė, susikaupimas, net skausmas ir nusiraminimas. Visa kartu - nepakartojamas gamtos grožis ir šešėlių žaismas mėnulio šviesoje.

Genovaitė Vanagaitė

Antanas Jasenka

SENOVINĖS GIESMĖS (1993). Kompozicija sukomponuota trimatės erdvės metodu:

ritmo augmentacija ir diminucija bei tarpinis ritmas, palaikantis abu judėjimus.
racionali, iracionali dinamika bei trečioji - tikroji dinamikos realybė, atsirandanti atlikėjams pasirinkus norimus garso šaltinius.
garsinė medžiaga pagrįsta graikų senovinėmis dermėmis, taip pat pateikiamos obertoninės dermių perspektyvos.
Kompozicija užrašoma trimis notacijos būdais: tiksliuoju tradiciniu, neuminiu ir grafiniu.
Kompozicijoje "Senovinės giesmės" jungiamos kelios teorijos: "neapibrėžtos zonos", konstruktyvizmo, intensyvumo ir pusiausvyros.

Carl Vine

SONATA FORTEPIJONUI (1990) - tai pirmąją didelę sėkmę kompozitoriui atnešęs kūrinys, pirmą sykį atliktas Ivo Pogoreličiaus fortepijoniniame konkurse, kur jį skambino australų pianistas Michaelis Harvey'us.

Vytautas Germanavičius

JUDĖJIMAS KRISTALAIS dviem fortepijonams (1989, nauja redakcija 1996).

Horizontalūs pasikartojančių ritminių rotacijų garsiniai modeliai, paskutinėje dalyje išsidėstantys vertikalėje. Kristalinis fortepijono skambesys, kristalinė tylos šviesa, lėtai krentantis varveklis, lengvas prisilietimas ir aidintis sodas, pamažu gęstantis tyloje.

Kūrinys trijų dalių.

Vytautas Germanavičius

Vytautas Barkauskas

ALLEGRO BRILLANTE op.107 dviem fortepijonams (1995-1996). Tai divertismentinio pobūdžio kūrinys, sukomponuotas džiaugiantis blizgančios, žėrinčios fortepijoninės technikos stichija, jos koloristiniu, polifoniniu ir dinaminiu bangavimu. Kūrinys atliekamas leggiero ir staccatissimo, labai greitu tempu. Pustonių ir tritonių santykiai persmelkia tercinės sandaros tonalią bei politonalią virtuozinę faktūrą.

"Allegro brillante" skiriu nuostabiai subtiliam ir išraiškingam Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų duetui. Kūrinys atliekamas pirmą kartą.

Vytautas Barkauskas

Spalio 26 d., sekmadienis, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro klubas, 21 val.

ONUTĖ NARBUTAITĖ
Centones meae urbi
oratorija

Regina Maciūtė - sopranas
Ignas Misiūra - baritonas
Lietuvos Nacionalinio simfoninio orkestro grupė
Kamerinis choras "Aidija"

dirigentas Robertas Šervenikas

Onutė Narbutaitė

CENTONES MEAE URBI

Cento - skiautė. Centones - iš pasiskolintų eilių ir eilučių naujai sukomponuotas tekstas, antikinis literatūrinis, vėlesniais amžiais - ir muzikinis, žaidimas. "Centones meae urbi" - skiautinys mano miestui, sulopytas iš Vilniaus sienų nuoplaišų, kurias sudėliojus, išryškėjo įprastomis simbolinėmis figūromis pažymėtas žemėlapis: barokas su Sarbievijumi, romantizmas su Mickevičiumi, Šiaurės Jeruzalė... Ir mūsų amžiaus egzilo geliančiai skaidrus balsas, miestą paverčiantis Miestu, suprantamu ir atpažįstamu daugeliui.

Muzika nėra "pasiskolinta". Tik viena mažutė Stanislovo Moniuškos citata prisišliejo prie Adomo Mickevičiaus eilėraščio. Tačiau įvairiakalbiai, iš įvairių amžių atklydę tekstai atsinešė ir savų intonacijų. Nebėgau nuo jų, buvau lyg bendraautorė, nes Czeslawo Miloszo žodžiais, "reikia pripažinti, jog viską kuria pati šio miesto dvasia".

Onutė Narbutaitė

Spalio 24 d., penktadienis, Nacionalinė filharmonija, Didžioji salė, 19 val.

Osvaldo Balakausko kūrybos vakaras

Tyla. Le Silence
Polilogas

* * *

Meridionale
Concerto RK

Asta Krikščiūnaitė - sopranas
Laima Jonutytė - mecosopranas
Audrius Rubežius - tenoras
Ignas Misiūras - baritonas
Danielius Praspaliauskis - saksofonas
Raimundas Katilius - smuikas

Šv.Kristoforo kamerinis orkestras
Dirigentas Donatas Katkus

TYLA. LE SILENCE sopranui, mecosopranui, tenorui, bosui ir kameriniam orkestrui (1986). Kūrinyje naudojama Oskaro Milašiaus poema "Tyla", kurios originalo - prancūzų kalba teko moterų, o Valdo Petrausko vertimas į lietuvių kalbą - vyrų balsams.

Muzika sąlygota technikos, kai dodekafoninė serija "sukasi" labai lėtai, jos segmentams tampant diatoninėmis mikrodermėmis. Šitaip išvengiama dodekafonijai būdingų disonansų.

Šio kūrinio premjera įvyko 1987 metais "Varšuvos rudens" festivalyje, atliko muzikai iš Krokuvos.

POLILOGAS altiniam saksofonui ir styginių orkestrui (1991) buvo parašytas saksofonistui Johnui Edwardui Kelly ir Ostrobotnijos kameriniam orkestrui, kurie, diriguojant Juhai Kangasui 1992 metais šį kūrinį atliko Helsinkio festivalyje. Vėliau šis kūrinys buvo atliktas ir Rygoje, Lietuvoje skambės pirmą sykį.

Kompozicinės technikos požiūriu "Polilogas" yra griežtai determinuotos ir aleatorinės ("kontroliuojamos" aleatorikos) ritmikos kombinacija iš įvairių mikrodermių, atsirandančių iš melodinių ir harmoninių struktūrų.

MERIDIONALE - Hommage a Witold Lutosławski kameriniam orkestrui (1994) buvo užsakytas Lenkijos Radio 2 koncertui, skirtam Witoldo Lutosławskio atminimui. 1994 metais "Sinfonietta Cracovia", diriguojama Wojciecho Michniewskio, šį kūrinį atliko festivalyje "Varšuvos ruduo". Lenkijos radijas išleido kompaktinę šio koncerto plokštelę.

"Meridionale" - tai labai aktyvi, energinga "pietietiško" temperamento muzika, kurios harmoninė idėja - nuolatinis dviejų pentatoninių sąskambių kaitaliojimas.

CONCERTO RK smuikui ir kameriniam orkestrui (1997) skirtas Raimundui Katiliui, atliekamas pirmą kartą.

Tai vėlgi serializmas, kurio rezultatas neturi jokių asociacijų su "dodekafonine" muzika. Šiuo atveju yra naudojamos pentatoninių akordų ir įvairių ritminių struktūrų serijos.

Osvaldas Balakauskas

Spalio 25 d., šeštadienis, Nacionalinė filharmonija, Didžioji salė, 18 val.

FELIKSAS BAJORAS
Ženklas

VIDMANTAS BARTULIS
Koncertas fortepijonui ir orkestrui

Dirigentas Mindaugas Piečaitis

* * *

VACLOVAS AUGUSTINAS
Gloria

Gintarė Skerytė - sopranas
Petras Geniušas - fortepijonas
Choras "Ąžuoliukas"
Lietuvos Valstybinis simfoninis orkestras
Dirigentas Vytautas Miškinis

Feliksas Bajoras

ŽENKLAS sopranui, styginių orkestrui ir mušamiesiems (1996). Kūrinį inspiravo tragiškai žuvusio poeto Mindaugo Tomonio (1940-1975) tekstai. Kūrinys sumanytas kaip gedulinga muzika rezistencijos aukoms atminti, įtakos turėjo ir tam tikra poeto ir kompozitoriaus dvasinė giminystė: Tomonio poezija alsuoja egzistencinėm įžvalgom, akivaizdžios krikščioniškos pasaulėjautos atodangos, o tai pastaraisiais metais būdinga ir Bajoro kūrybai.

"Ženklo" muzikinis tekstas tarsi pasakalija, išauganti iš kelių intonacijų, postromantinių temų, profesionaliai valdant kinetinės muzikos energijos potvynius ir atoslūgius. Tačiau Bajoro muzikinio mąstymo individualumą visada atskleidžia tradiciniam "paskojimui" nepaklūstanti logika. Tokia ir "Ženklo" kompozicija: ją pradeda tarsi koda, liūdnas praeities prisiminimas; vėliau plėtojamas dramatiškas epizodas, nutrūkstantis netikėtai lyg atodūsis - pabaigoje panaudojamos kelios poetinio teksto eilutės (eilėraštis "Kvietimas"). Kukli solistės partija - tylioji kūrinio kulminacija, o kartu lyg antroji koda, atverianti kitokio gyvenimo matmens perspektyvą. Būtent jos dėka "Ženklas" nėra deklaratyvi muzika apie praeitį.

Vidmantas Bartulis

KONCERTAS FORTEPIJONUI IR ORKESTRUI (1994). Muzikinio mąstymo prasme - tai nėra visiškai nauja muzika. Tik šį kartą "būsenos" labiau hipertrofuotos. Sentimentai "savai" muzikai pagaliau perauga į sentimentalią muziką - duoklę - paskyrimą jaunystės "meilei" Philiph'ui Glassui... Koncertas parašytas Toronte.

Vidmantas Bartulis

Vaclovas Augustinas

GLORIA sopranui, mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui (1990, redakcija 1996). Tai religinės muzikos kūrinys, skirtas koncertiniam atlikimui. Šliejasi prie vokalinių-simfoninių žanrų - kantatos, oratorijos, mišių ir pan.

Kūrinyje naudojamas kanoninis tradicinių mišių "Gloria" tekstas, kuris yra segmentuojamas, iškeliant tą teksto dalį, kur kalbama apie Viešpatį Jėzų Kristų.

Kūrinys yra 6 dalių, kurių pavadinimai sutampa su teksto segmentacija:

Gloria
Laudamus
Domine fili
Qui tollis peccata mundi
Quonian tu solus sanctus
Cum sancto spiritu
Kompozicinei struktūrai charakteringi dalių kontrastai, kuriuos lemia teksto semantika. Struktūriniai dramaturginio vystymo logikos bruožai yra derminės sistemos kontrastai, tembriniai žemų-aukštų registrų pokyčiai, atitinkama solinių-chorinių epizodų rikiuotė, išraiškingi orkestrinių intarpų akcentai. Visa tai lemia kūrinio įtaigumą ir patrauklumą.

Nepaprastai subtili yra teksto ir muzikos sąveika. Visi muzikos parametrai jautriai reaguoja ir subtiliai intonuoja semantinius teksto niuansus. Ypač įspūdingas tamsus "Qui tollis peccata mundi" paveikslas, nepaprastai skaidrūs ir šlovinantys "Domine fili" ir "Quoniam tu solus sanctus".

Visa semantinė plėtotė yra dailiai įforminta ir architektoniškai apibrėžta: visur galima įžiūrėto formos tridalumą. O pats tridalumas - tai simbolis, susijęs su šv.Trejybės garbinimu.

Rimantas Janeliauskas

Spalio 26 d., sekmadienis, Nacionalinė filharmonija, Didžioji salė, 18 val. 

JERONIMAS KAČINSKAS
Nonetas

Mindaugas Juozapavičius - fleita
Linas Šalna - obojus
Romas Taločka - klarnetas
Zigmas Augaitis - valtorna
Šarūnas Kačionas - fagotas
Audronė Vainiūnaitė - smuikas
Girdutis Jakaitis - altas
Augustinas Vasiliauskas - violončelė
Arnoldas Gurinavičius - kontrabosas

GEDIMINAS RIMKUS-RIMKEVIČIUS
Energija, srautai ir kryptys

Vilniaus styginių kvartetas
Audronė Vainiūnaitė - smuikas
Petras Kunca - smuikas
Girdutis Jakaitis - altas
Augustinas Vasiliauskas - violončelė

Lietuvos Valstybinio simfoninio orkestro muzikantai:
Mindaugas Juozapavičius - fleita
Linas Šalna - obojus
Romas Taločka - klarnetas
Borisas Geichmanas - bosinis klarnetas
Šarūnas Kačionas - fagotas
MindaugasAlgis Januševičius - trimitas
Zigmas Augaitis - valtornė
Remigijus Gumuliauskas - trombonas
Pavelas Giunteris - mušamieji
Vytautas Lukočius - fortepijonas
Arnoldas Gurinavičius - kontrabosas

dirigentas Mindaugas Piečaitis

* * *

ARVYDAS MALCYS
Gyvenimo kelias

ERKKI-SVEN TÜÜR
Passion
Illusion

ARVO PÄRT
Psalom
Trisagion

ANTANAS REKAŠIUS
Muzika styginiams Nr.2

Lietuvos kamerinis orkestras
dirigentas Saulius Sondeckis

Jeronimas Kačinskas

NONETAS (1932). Noneto žanras Lietuvoje nėra itin populiarus. Bene pirmieji mūsų padangėje jį pradėjo puoselėti Klaipėdos konservatorijos mokytojai - Čekų noneto nariai, 1924 - 1925 metais savo koncertuose atlikdami Lietuvos klausytojams nežinomus J.Rheinbergerio, J.Forsterio, L.Spohro kūrinius. Bene didžiausią įspūdį šie koncertai paliko Klaipėdos konservatorijos mokiniams, tarp kurių buvo altu griežęs ir Stasio Šimkaus kompozicijos klasę lankęs Jeronimas Kačinskas (g.1907), nuo pat savo studijų pradžios domėjęsis šiuolaikine muzika. Matyt tai ir paskatino jį tęsti mokslą visoje Europoje garsėjančioje Prahos konservatorijoje (1929-1931), kur jis susipažino su prof. Aloisu Haba, padariusiu didžiulį poveikį jo muzikinės minties raidai. Ryškiausiu visų Kačinsko kūrybos laikotarpių bruožu tapo atematizmas, t.y. temų nesikartojimo principas, kuriuo yra paženklintas ir vienas reikšmingiausių šio kompozitoriaus opusų - Nonetas styginiams ir pučiamiesiems.

1931 metais Čekų nonetas, tuo metu jau gerai žinomas Europoje ansamblis, kreipėsi į Kačinską su prašymu parašyti jam kūrinį. Kompozitorius mielai ėmėsi šio darbo, kuris 1932 metais buvo baigtas. Trijų dalių Nonetas tų pačių metų rudenį jau skambėjo įvairiuose kraštuose, taip pat ir Lietuvos koncertų salėse. Haba savo buvusio mokinio kompoziciją įvertino kaip vieną geriausių to meto moderniosios muzikos veikalų. Neatsitiktinai šis kūrinys, tuo metu vadintas "Trys momentai iš noneto", buvo įtrauktas ir į 1938 metų Londone vykusio Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (SIMC) festivalio programą ir šio festivalio dalyviams paliko neišdildomą įspūdį. Deja, Lietuvos klausytojams jis didelio entuziazmo nesukėlė. Apie tai bylojo koncertų recenzijos ir Kauno Valstybės operos teatro orkestro artistų, susibūrusių į nonetą, atsisakymas papildyti juo savo repertuarą. 1936 metais Kačinskas sukūrė ketvirtąją - paskutiniąją Noneto dalį, kurią taip pat atliko čekų instrumentalistai. Ilgą laiką Kačinskas manė, kad ,karo metais žuvus jo rankraščiams, jam niekad daugiau nepavyks išgirsti savojo Noneto. Tačiau Rytų Europoje prasidėjus didžiosioms permainoms, iš Prahoje esančio Čekų noneto archyvo pasisekė gauti šio kūrinio instrumentines partijas. Tuomet Berklio muzikos kolegijos profesorius - geras Kačinsko bičiulis Johnas Bavicchi kompiuterio pagalba atkūrė Noneto partitūrą ir iš karto ją įteikė vienam amerikiečių ansambliui. 1993 metų pavasarį Nonetas buvo atliktas Bostone. Šių metų Noneto premjera Vilniuje ypatinga tuo, kad pirmą kartą šį kūrinį atlieka lietuvių muzikantai. Klausydamiesi jo mintimis nusikelkime į ketvirtojo dešimtmečio pradžios Lietuvą, kad dar labiau išryškėtų muzikinio mąstymo takoskyra, vienoje pusėje palikusi tradicionalistus, kitoje - naujų muzikinių erdvių kolumbus - Jeronimą Kačinską ir Vytautą Bacevičių.

Danutė Petrauskaitė

Gediminas Rimkus-Rimkevičius

ENERGIJA, SRAUTAI IR KRYPTYS parašytas 1993 metų baigiamajam tarptautinio kompozitorių konkurso "Forum 93" (Monrealyje) etapui. Nors ši kompozicija parašyta instrumentiniam ansambliui, ji skamba lyg orkestrinis kūrinys.

Kompozicijos pavadinimas "Energija, srautai ir kryptys" atspindi pagrindinį šio kūrinio komponavimo principą: Impuls - Moto - Terminale. Šio principo laikomai visuose kūrinio lygmenyse. Kūrinio faktūra kartais išplėtojama iki daugiasluoksnio epizodo, kartais susibėga į raiškų solo, kuris taip pat remiasi į tą patį principą. "Energija, srautai ir kryptys" buvo atliktas daugelyje Vakarų Europos šalių įvairių festivalių metų. 1995 metais jis buvo įrašytas į kompaktinę plokštelę.

Gediminas Rimkus-Rimkevičius

Arvydas Malcys

GYVENIMO KELIAS (CURRICULUM VITAE) kameriniam orkestrui (skiriu prof. Sauliui Sondeckiui).

Kiekviena asmenybė, kuri nugyvena prasmingą gyvenimą, savo kelyje tarsi sukuria Katedrą. Tos Katedros - tai kelrodės žvaigždės, kurių dėka mes matome kelio kryptį, ir jei neturime jėgų eiti tolyn, užeiname į Katedrą susikaupti, pamąstyti, pajusti dvasios atgaivą.

Iš kur mes esame, į kur mes einame - šį amžiną klausimą širdyje nešiojame visą gyvenimą ir perduodame jį savo vaikams.

Gyvenimo kelias - tai visko pradžia ir pabaiga.

Kūrinio ekspozicijos pirmojoje temoje pasirodanti serija - tai paprasta kukli malda. Jai priešpastatoma antroji tema - tai aklas dogmatiškas tikėjimas, pedantiškas savo sukurtų taisyklių laikymasis.

Arvydas Malcys

Arvo Pärt

PSALOM (1985) - tai instrumentinė miniatiūra, kurios originali versija yra sukomponuota styginių kvartetui. Kūrinys inspiruotas 113 Psalmės "Garbinkite Viešpatį, Viešpaties tarnystę".

TRISAGION (1992). Šio kūrinio muzikinė struktūra yra labai tampriai susijusi su tekstine Trisagiono (malda krikščioniškose ortodoksų apeigose) struktūra. Nors kūrinys grynai instrumentinis, partitūra yra sukomponuota tokiu būdu, kad nuosekliai seka teksto parametrus (skiemenų skaičių, žodžių įgarsinimą ir t.t.). Įrodomas slaviško teksto muzikalumas.

Antanas Rekašius

MUZIKA STYGINIAMS NR.2 (1992) - efektingas kūrinys par excellance: koliažai kaip beprasmis ginčas tarp dviejų banalybių - Pendereckio klasterių ir Nymano. Kolizija nuolat pabrėžiama, ir tai sukelia barbariškumo įspūdį. Čia, kaip ir daugelyje kitų kompozitoriaus kūrinių, akivaizdūs humoras, ironija, groteskas ir pašaipa. Šis tonalus kūrinys baigiamas himniška melodija.

Kūrinio pagrindas - penktojo styginių kvarteto temos.

Kontaktai

(c) 2009 Lietuvos kompozitorių sąjunga