Afiša    |    LKS    |    Nariai    |    Padaliniai    |    Festivaliai    |    Paslaugos    |    Konkursai    |    Veikla    |    DAR   
10-asis šiuolaikinės muzikos festivalis
GAIDA

Rengia Lietuvos kompozitorių sąjunga,
Lietuvos nacionalinė filharmonija,
bendradarbiaujant su Lietuvos menininkų rūmais

Vilnius
2000 spalio 12-21 d.

Koncertų programos
Broniaus Kutavičiaus opera "Lokys"
Ensemble Modern (Vokietija)
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras
Muzikiniai spektakliai vaikams
Lietuvių chorinė muzika
Lietuvių kamerinė muzika
Fringe
Court-circuit
Mušamųjų byla
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras

 

Spalio 12
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
19 val.

BRONIUS KUTAVIČIUS
Opera "Lokys" (2000)

Libreto autorė - Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė
Režisierius - Jonas R. Jurašas
Scenografas - Mindaugas Navakas
Kostiumų dailininkė - Sandra Straukaitė
Choreografė - Andželika Cholina

Atlikėjai:
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras
(meno vadovas ir vyr. dirigentas - Liutauras Balčiūnas)
Choras
(meno vadovas - Česlovas Radžiūnas)
Baleto trupė
(meno vadovė - Tatjana Sedunova)

Solistai:
Vytautas Juozapaitis - baritonas (Grafas Šemeta)
Inesa Linaburgytė - mecosopranas (Grafienė, jo motina)
Irena Zelenkauskaitė-Brazauskienė - sopranas (Julija, grafo sužadėtinė)
Vladimiras Prudnikovas - bosas (Profesorius iš Karaliaučiaus)
Audrius Rubežius - tenoras (Daktaras)
Arūnas Malikėnas - baritonas (Maršalka)
Mindaugas Žemaitis - baritonas (Grafo antrininkas)
Veronika Povilionienė - dainininkė (Vienaakė senė)
Česlovas Stonys - aktorius (Nebylys tarnas Pranciškus)

Martynas Staškus - dirigentas

BRONIUS KUTAVIČIUS (g. 1932, Molainių k.) Lietuvos muzikos akademijoje baigė Antano Račiūno kompozicijos klasę (1964). 1995 m. kompozitorius tapo Lietuvos nacionalinės premijos laureatu.
B. Kutavičiaus muzika nuolat atliekama įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje: ji skambėjo Varšuvos rudens festivaliuose (1978, 1983, 1987, 1990, 1991, 1994, 1997, 1999), Huddersfieldo šiuolaikinės muzikos festivaliuose (1990, Didžioji Britanija), Musica (1992, Prancūzija), Mare Balticum (1992, Suomija), De Suite Muziekweek (1995, Olandija), Wratislavia Cantans (1995, Lenkija), Vale of Glamorgan Festival (1996, Didžioji Britanija), Baltic Arts'96 (Didžioji Britanija), Probaltica'96 (Lenkija) ir kt.
Kompozitorių B. Kutavičių pelnytai galima pavadinti kultine naujosios lietuvių muzikos figūra. Tokią aureolę jam sukurti leidžia keturių oratorijų ciklas, kurį sudaro "Panteistinė oratorija" (1970), "Paskutinės pagonių apeigos" (1978), "Iš jotvingių akmens" (1983) ir "Pasaulio medis" (1986). Šis ciklas yra tapęs tautinės savimonės atgimimo ir neoficialiojo sovietinių laikų meno simboliu. Iki pat šių dienų įvairių muzikų apklausų duomenimis šis oratorijų ciklas yra pripažįstamas iškiliausiu pastarųjų penkiasdešimties metų lietuvių muzikos įvykiu.
Paskutinįjį dešimtmetį kompozitorius atsigręžė į kitų tautų kultūros ir istorijos klodus. Senųjų Indijos ir keltų kultūrų motyvai, japonų poezijos ar Šiaurės tautų šamanų muzikos inspiracijos ("Magiškas sanskrito ratas" aktoriui ir instrumentiniam ansambliui, 1990; "Jeruzalės vartai" chorui ir orkestrui, 1995; "Ten toli, iki vidurnakčio" styginių ir saksofonų kvintetams, 1995; "Ištariu žodį - lūpos ledėja" trimitui, trombonui, fortepijonui ir kameriniam chorui, 1996; "Medžių kova" sopranui, fleitai, obojui, klavesinui ir vargonams, 1996; "Erotikos" fleitai, valtornai ir fonogramai, 1997) paklūsta tai pat ritualinei muzikos logikai, kuria Kutavičius grindė baltų pagoniškosios pasaulėjautos vizijas. Šiuose kūriniuose - kaip ir ankstyvojoje kūryboje - kompozitoriui rūpi ne istorijos įvykių atpasakojimas. Kutavičiaus muzikos ekspresija atsiveria tiesioginiai klausytojo pagavai, tačiau simbolių prisodrintos grafinės partitūros bei istorinės kultūrinės inspiracijos atveria platesnes kompozitoriaus kūrybinės intuicijos erdves, suteikiančias skambančius pavidalus kultūros archetipams.

Broniaus Kutavičiaus opera LOKYS sukurta Vilniaus festivalio užsakymu. Šio intriguojančio šiuolaikinės operos projekto iniciatorė yra Aušra Marija Sluckaitė, parašiusi libretą garsiosios prancūzų rašytojo Prospero Mérimée novelės motyvais. XIX a. Žemaitija Mérimée kūrinyje vaizduojama kaip egzotiškas kraštas, civilizacijos paribys, pagoniškų burtų ir magijos persmelktas pasaulis, - tai neabejotinas iššūkis nacionalinėms Broniaus Kutavičiaus aspiracijoms. Kompozitorius prisipažįsta, kad pats niekuomet nebūtų pasirinkęs šio Lietuvą kaip "barbarų kraštą" interpretuojančio siužeto, tačiau nuo seno svajojęs parašyti tradicinę operą, tokią, kokios buvo rašomos XIX a. Tokią galimybę suteikė Sluckaitės perdirbtas Mérimée siužetas, supynęs tradicines operos temas - meilę, mirtį ir likimą.
"Lokys" - trečioji Kutavičiaus opera ir pirmoji - didžiajai operos scenai. Kompozitoriaus operos idealas - muzikinė drama, grindžiama bemaž klasicistiniais veiksmo ir natūralumo principais. Operoje "Lokys" Kutavičius lieka ištikimas savajam muzikos stiliui, tačiau šis kūrinys gana tolimas XX a. operoms. Jo muzika išauga iš nepaprasto kompozitoriaus jautrumo pamatiniams šio meno elementams - pulsui ir intonacijai. Kutavičiaus muzikos ekspresija tarsi sugrąžina sąlygiškiausiam muzikos žanrui - operai - autentiškos jausmų kalbos galią, kurią XX a. muzikoje neretai užgoždavo sudėtingos garsų konstrukcijos.
Rūta Goštautienė

Viršun

 

Spalio 13
Lietuvos nacionalinė filharmonija
19 val.

ENSEMBLE MODERN
(Vokietija)

Dietmar Wiesner - fleita, piccolo fleita
Rüdiger Jacobsen - fleita, piccolo fleita
Catherine Milliken - obojus, anglų ragas
Roland Diry - klarnetas, bosinis klarnetas
John Corbett - klarnetas, bosinis klarnetas, kontrabosinis klarnetas
Nicole Tait - fagotas, kontrafagotas
Michael Cliquennois - valtorna
Jozsef Hars - valtorna
William Forman - trimitas
Bruce Nockles - trimitas
Tim Beck - trombonas
Andrew Digby - trombonas
Jozsef Juhasz - tūba
Rumi Ogawa-Helferich - mušamieji
Rainer Römer - mušamieji
Boris Müller - mušamieji
Ueli Wiget - fortepijonas
Manon Morris - arfa
Christopher Brandt - gitara, bosinė gitara
Jagdish Mistry - smuikas
Freya Ritts-Kirby - smuikas
Susan Knight - altas
Michael M. Kasper - violončelė
Thomas Fichter - kontrabosas

Dominique My - dirigentė

Wolfgang Rihm
CHIFFRE II - SILENCE TO BE BEATEN (1999)*
JAGDEN UND FORMEN (2000)*

* premjera Lietuvoje

Koncertas surengtas bendradarbiaujant su
Goethe-Institut Vilnius
Ansamblio rėmėjas Aventis S.A.

WOLFGANG RIHM (g. 1952 Karlsrūjėje) 1968-1972 metais studijavo kompoziciją Karlsrūjės Musikhochschule, Eugeno Wernerio Veltes kompozicijos klasėje, 1972-1973 metais pas Karlheinzą Stockhauseną Kiolne ir Klausą Huberį Freiburge, 1973-1976 metais pas Wolfgangą Fortnerį ir Humphrey Searle. Nuo 1973 iki 1976 metų Freiburge studijavo muzikologiją pas Hansą Heinrichą Eggebrechtą. Nuo 1970 metų dalyvavo tarptautiniuose Darmštato naujosios muzikos vasaros kursuose, o nuo 1978 m. juose dėstė. 1973-1978 metais dėstė Karlsrūjės Musikhochschule, 1981 metais - Miunchene. Nuo 1985 metų tapo Karlsrūjės Musikhochschule profesoriumi.
Naujausi kūriniai: Antlitz, piešinys smuikui ir fortepijonui (1993), Von Weit, piešinys violončelei ir fortepijonui (1993), Quartettsatz I (Styginių kvartetas Nr. 9) (1993), Raumauge mišriam chorui ir 6 mušamiesiems (1993/...), Sérapin. Musiktheater (1994), Gejagte Formen orkestrui (1995/1996), Pol-Kolchos-Nucleus ansambliui (1996), Maximum est unum mecosopranui, 4 sopranams, 2 chorams, vargonams ir orkestrui (tekstas Nicolauso Cusanus ir Meisterio Eckharto, 1996), Styginių kvartetas Nr. 10 (1996), Trys piešiniai iš De Coloribus smuikui ir kontrabosui (1997), Deutsches Stück mit Hamlet mecosopranui, baritonui ir orkestrui (1997/1998), Vers une symphonie fleuve IV dideliam orkestrui (1997/1998), Sotto voce, noktiurnas fortepijonui ir mažam orkestrui (1999), Fetzen styginių kvartetui (1999), In Doppelter Tiefe dviem moteriškiems balsams ir orkestrui (tekstas Marinus van der Lubbe, 1999).

JAGDEN UND FORMEN (1995) - tai kūrinių ciklas dideliam ansambliui, sudarytas iš tarsi savaime besiplečiančių ir besiplėtojančių muzikinių būsenų (Zustände). Devintosios būsenos (Zustand IX/99) premjerą 1999 metų lapkričio 18 d. "Festival d'Automne a Paris" atliko Ensemble Modern, diriguojamas Dominique My. Dešimtoji ciklo būsena (Zustand X/2000) buvo pirmąkart atlikta šių metų spalio pradžioje Liuksemburge.
Jagden und Formen (Medžiojimai ir formos) - tai būsenų ciklas, kuriame gilinamasi į muzikinės formos prigimtį, dominusią kompozitorių ir ankstesnėse kompozicijose Gejagte Form (Sumedžiota forma), Verborgene Form (Paslėpta forma) ar Gedrängte Form (Užspeista forma). Šiuos pavadinimus vienijančiai teorinei "formos" sąvokai priskiriant pažyminius "sumedžiota", "paslėpta" ar "užspeista", buvo tarsi kiekvienąkart naujai kvestionuojamas jos prasmingumas. Visame Jagden und Formen cikle kraštutinis dinamiškumas konfrontuoja su tariamai nepajudinama struktūra. Ir nors čia dinamiškumas iš tiesų veržiasi stabilumo link - jį tarsi medžioja, regis, šios būsenos taip ir nepasiekia. Taigi Jagden und Formen objektas yra pati kompozicinė formos problema, kurią mėginama spręsti ir Zustand IX/99 bei Zustand X/2000. Atrodytų, kad kompozitorius mėgina šią problemą tiesiogiai išreikšti muzikos priemonėmis, užuot dėstęs ją žodžiu ir raštu viename iš savo kūrinį palydinčių dokumentuotų teorinių samprotavimų. Lyginant su procesualiomis kompozicijomis, kuriose klausytojui pateikiama nepertraukiama ir logiška muzikinių stadijų, o ne formos padalų seka, Jagden und Formen grindžia priešingas formos tapsmo principas, primygtinai verčiantis nuolat kartoti tą momentą, kai "formos medžiojimas virsta pačia forma" (Wolfgang Rihm). Norint išreikšti šį virsmo momentą, naudojama koliažinė technika, kurios pagalba kiekviena ciklo dalis konstruojama iš jau gatavų ir naujai sukurtų fragmentų, tokiu būdu tarsi išplėšiant iš pirminio konteksto ankstesnes fomos koncepcijas ir susiejant jas vis naujais ryšiais - taip didėjančiu mastu medžiojama forma. Tokia Rihmo naudojama technika prieštarauja ankstesnėms kompozitorių pastangoms kurti kiek įmanoma homogeniškesnes ir sklandžiau formuojamas, subjektyviai suvokiamas ir pajaučiamas kompozicijas. Jis provokuoja muziką formuoti save pačią.
Nuo Antono Weberno laikų serializmas plėtojo formos koncepciją, kuri sekė teleologiniu gamtos pavyzdžiu, tuo tarpu kiti formos vaizdiniai buvo labiau siejami su evoliuciniais modeliais. Rihmas savo muzikai pasirinko evoliucinę formos koncepciją, todėl jo kūrinys turėtų augti objektyviai ir nepriklausomai nuo savo kūrėjo be aiškaus tikslo. Tačiau ar šis tarsi-natūralistinis formavimosi principas yra iš tikrųjų objektyvus, net jei gamtos suvokimas yra nevienaprasmiškai subjektyvus?
Dettloff Schwerdtfeger

DOMINIQUE MY, baigusią studijas Paryžiaus konservatorijoje, Rolfas Liebermannas pakvietė užimti vokalo vadovės postą Paryžiaus operoje. Šiame poste ji dirbo nuo 1980 iki 1982 m. 1987 m. Dominique My įkūrė L'Ensemble Fa ir yra šio ansamblio meno vadovė bei dirigentė.
Yra dirigavusi tokiems kolektyvams kaip Radio France filharmonijos orkestras, Belgijos filharmonijos orkestras, Lorraine filharmonijos orkestras, Metzo opera, Roueno opera, Australijos ansamblis "Elision", Stuttgart Südfunk choras, Klang Forum ir Ensemble Modern, su kuriais pasirodė didžiausiuose Europos festivaliuose.
2000 metais ji diriguoja Debussy, Ravelio, Stravinskio, Szymanowskio, Hurelio, Dusapino, Pessono, Lenot, Messiaeno, Haydno, Scelsi, Levaillant'o, Rihmo ir kitų autorių muziką.

ENSEMBLE MODERN. Prieš dvidešimt metų grupė jaunų muzikantų įkūrė pirmą ir ilgą laiką vienintelį profesionalų solistų ansamblį, besispecializuojantį naujosios muzikos srityje - Ensemble Modern. Nuo 1985 m. Ensemble Modern dirba Frankfurte. Visus su kolektyvo veikla susijusius sprendimus, tiek meninius, tiek finansinius, priima visi jo muzikantai bendrai. Todėl nenuostabu, kad Ensemble Modern neturi nuolatinio dirigento ar meno vadovo. Vis dėlto bėgant metams yra susiformavęs nuolat kviečiamų dirigentų būrys, tarp kurių: Peter Eötvös, Heinz Holliger, John Adams, Hans Zender ir Jonathan Nott. Glaudus ansamblio bendradarbiavimas su tokiais kompozitoriais kaip Karlheinz Stockhausen, Steve Reich, Helmut Lachenmann, Wolfgang Rihm, Louis Andriessen ir George Benjamin garantuoja jų kūrinių atlikimo autentiškumą.
Šiuo metu susidedantis iš 21 nario, Ensemble Modern pelnė pavydėtiną reputaciją visame pasaulyje ir nustatė naujus šiuolaikinės muzikos atlikimo standartus. Kasmet ansamblis surengia apie 100 koncertų respektabiliausiose Europos auditorijose, tęsia abonementinių koncertų serijas Berlyne, Frankfurto Alte Oper, Vienos Konzerthaus bei Kiolno filharmonijoje. Ansamblis dažnai svečiuojasi svarbiuose Europos festivaliuose, pavyzdžiui, Festival d'Automne Paryžiuje, Olandijos festivalyje Amsterdame bei Tarptautiniame Edinburgo festivalyje, taip pat gastroliuoja Rusijoje, Japonijoje, Australijoje, abiejose Amerikose.
Neįprasti Ensemble Modern projektai nuolat atveria vis naujas koncertinės veiklos perspektyvas. Jo repertuaras yra sudarytas iš moderniosios klasikos, jaunų kompozitorių kūrinių, džiazo, avangardo ir šokio, muzikinio teatro ir video projektų. Šiose srityse ansamblis yra bendradarbiavęs su tokiais skirtingais menininkais kaip Frank Zappa ("Yellow Shark"), Ornette Coleman, Anthony Braxton ir Bill Viola (Edgard'o Varése'o "Déserts"). Publiką ir kritikus pakerėjo ansamblio atliekami Heinerio Goebbelso "Eislermaterial" bei "Schwarz auf Weiß". Pažymėdamas 100-ąsias Kurto Weillio gimimo metines, ansamblis įrašė jo "Trijų grašių operą" kartu su dirigentu ir šansonjė HK Gruberiu. Visą Ensemble Modern atliekamos muzikos stilistinę įvairovę puikiai paliudija 30 jo įrašytų kompaktinių plokštelių.
Ensemble Modern remia Deutsche Ensemble Akademie, Heseno žemė, Vokietijos valstybinis kultūros fondas, Vokietijos atlikėjų teisių agentūra ir GEMA fondas.

Viršun

 

Spalio 14
Lietuvos menininkų rūmai (Rotušė)
17 val.

ŠV. KRISTOFORO KAMERINIS ORKESTRAS
Donatas Katkus - meno vadovas ir dirigentas
Rusnė Mataitytė - smuikas

Feliksas Bajoras
SAULĖS TAKAS (2000)**
Nomeda Valančiūtė
SODAS (2000)**
Arvydas Malcys
AKIMIRKA AMŽINYBĖJE (2000)**
Hanna Kulenty
BREATHE (1987)
Osvaldas Balakauskas
CONCERTO BRIO (1999)

** premjera

FELIKSAS BAJORAS (g. 1934) muzikos pradėjo mokytis pas Vincą Bacevičių Kaune. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos akademija) baigė prof. Aleksandro Livonto smuiko (1957) ir prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos (1963) klases. 1966 metais Jaunimo teatre pradėjo dirbti Muzikinės dalies vedėju. 1984-1988 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šiuo metu dėsto Lietuvos muzikos akademijoje.
1968 m. tarptautiniame Alfredo Casellos konkurse (Neapolyje) laimėjo II premiją už Variacijas styginių kvartetui ir kontrabosui. 1981 m. už sonatą smuikui ir fortepijonui "Prabėgę metai" ir "Karo dainas" ("Auki, auki, žalias beržas") kompozitorius gavo Lietuvos valstybinę premiją. 1989 m. už Simfoniją-diptiką buvo apdovanotas pirmąja B. Dvariono premija, 1990 m. - pirmąja J. Švedo premija už kūrinį "Rytas". 1998 metais kompozitorius buvo apdovanotas Lietuvos Vyriausybės meno premija.
Felikso Bajoro kūriniai nuolat atliekami įvairiuose naujosios muzikos festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje: "Varšuvos rudenyje" (1971, 1984, 1993, 1997), Berlyno muzikos bienalėje (1977), Pendereckio festivalyje Liuslavicuose (Lenkija, 1983), Baranovo festivalyje Sandomire (Lenkija, 1984, 1985, 1989), "Berliner Festwochen" (1989), Torunės teatro festivalyje (Lenkija, 1991), "EuropaMusicale" (Miunchene, Vokietija, 1993), "De Suite Muziekweek" (Amsterdamas, 1995), "Wratislawia Cantans" (Lenkija, 1995), "Osterfestival Innsbruck‘96", "Probaltica'97" Torunėje (Lenkija), kamerinės muzikos festivalyje "Silezijos kvartetas ir jo svečiai" (Lenkija, 1998).
Svarbesni kūriniai: opera "Dievo avinėlis" (libretas Rimanto Šavelio, tekstas Marcelijaus Martinaičio ir Sigito Gedos, 1981-1982), "Legendos", poema orkestrui (1962), 4 simfonijos (1954, 1970, 1972, 1984), oratorija "Varpo kėlimas" (tekstas Jono Strielkūno, 1980), "Exodus I" orkestrui (1993-1995), "Exodus II" orkestrui (1995-1996), "Ženklas" sopranui, mušamiesiems ir styginių orkestrui (tekstas Mindaugo Tomonio, 1996), Koncertas smuikui ir orkestrui (1999), "Vilniaus kvartetas", diptikas styginių kvartetui (1974-1975), "Prabėgę metai", sonata smuikui ir fortepijonui (1978-1979), "Laukimas. Muzika Sandomirui" smuikui ir fortepijonui (1989), "Pulvis fiat" kontrabosui ir mušamiesiems (1997), "Suokos" styginių kvartetui (1998), "Sakmių siuita" balsui ir fortepijonui (liaudies tekstai, 1969), "Missa in musica" balsui, trombonui, kontrabosui ir fortepijonui (1992-1993), Mišių giesmės bosui, vaikų chorui ir vargonams (1986-1988), Missa brevis mišriam chorui ir vargonams (1996).

SAULĖS TAKE (2000), naujausiame Felikso Bajoro kūrinyje, pastebima styginių kvarteto "Suokos" braižo tąsa. Girdime tokią pačią erdvią polifoniją: plačių intervalų balsų linijos (atrodo, lyg konkrečiomis aplinkybėmis jos būtų maksimaliai laisvos), dideli atstumai tarp balsų; sukuriamas beveik realus tolimų ir aukštų erdvių (padangių?) vaizdas, kas siejasi su programine kūrinio idėja.
Išorinę opuso ramybę sukuria vidutinis tempas, tyli dinamika (vyrauja p, mf). Ekspresija čia paslėpta viduje. Ją atskleidžia pirmiausia labilus ritmas, kūrinio intervalinė sandara. Ir horizontalėje, ir vertikalėje dominuoja "įtemptieji" tritoniai, septimos ir nepilni septakordai, tačiau šioje situacijoje svarbu ne tik "kas", bet ir - "kaip", kadangi sąskambių "aštrumai" sušvelninti: štrichais (ištisais epizodais griežiama flažoletais, nemaža pizzicato), taip pat, kaip minėta, dinamika.
Akivaizdžių sąsajų su M. K. Čiurlionio kūriniais "Take" nėra. Pasigilinus išeitų aptikti pėdsakų, kad prieš rašydamas kūrinį F. Bajoras nagrinėjo M. K. Čiurlionio opusus. "Take" atsirado F. Bajorui nebūdingų ostinato pobūdžio fragmentėlių, chromatinių slinkčių; gal Čiurlionio įtaka galima paaiškinti ir gausą tritonių, kurių anksčiau kompozitorius taip nemėgo (po truputį, tiesa, ėmė juos rašyti dar prieš "Taką").
"Saulė užlenda už debesies ir vėl išlenda", "saulės mirgėjimas", - taip F. Bajoras patikslina kūrinio pavadinimo reikšmę.
Rita Nomicaitė

NOMEDA VALANČIŪTĖ (g. 1961) 1979-1984 m. studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, prof. prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasėje. Kompozitorė yra trijų S. Šimkaus premijų už chorinius kūrinius laureatė (1991, 1992, 1994), Lietuvos muzikos fondo Kamerinių kūrinių konkursų laureatė (1996, 1998). Jos kūriniai atlikti festivalyje "A*Devantgarde" Miunchene (1993), IX Tarptautiniame muzikos festivalyje Heidelberge (1994), ISMC Pasaulio muzikos dienose Stokholme, kituose festivaliuose Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Danijoje, Ispanijoje, Japonijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Lietuvoje.
Svarbesni kūriniai: "Narcizas" paruoštam fortepijonui ir klavesinui (1986), "Inkrustacija" smuikui ir obojui (1987), "Puotos pabaiga" klavišiniam instrumentui (1987), "Lietus plonom stiklinėm kojom" kameriniam chorui (tekstas Henriko Radausko, 1987), "Laiptai" 4 sopraniniams saksofonams (1988), "Ditirambai" 6 variniams pučiamiesiems ir elektrinei violončelei (1988), "Po miražais" mišriam chorui (tekstas Henriko Radausko, 1989), "Išeinanti šviesa", kantata kameriniam chorui (tekstas Aido Marčėno, 1989), "Celė" styginių orkestrui (1990), "Kelionė" styginių kvartetui ir paruoštam fortepijonui (1991), "Miško lapai pamišusiom voverėm vėjyje šoka (Ruduo)" 5 balsams ir paruoštam fortepijonui (tekstas Henriko Radausko, 1992), "Dūzgiantis krūmas" 2 fleitoms ir 6 styginiams (1992), "Circulus vitiosus" trombonui, kontrabosui ir paruoštam fortepijonui (1993), "Pažiūrėk: spindulys paskutinis" kameriniam chorui ir paruoštam fortepijonui (1993), "Atspindžio ūkas" altui, violončelei ir kontrabosui (1993), "Žinia" simfoniniam orkestrui (1994), "Mortamarija" styginių orkestrui ir vargonams (1994), "Sala" medinių pučiamųjų ir styginių kvintetams (1994), "Baimės didelės akys" kontrabosui ir mušamiesiems (1996), "Dovanų Karaliui" styginių kvartetui (1996), "Langas rožė" medinių pučiamųjų oktetui (1997), "Pėstininkas" styginių kvartetui (1997), "Ligoninės parko fragmentas" styginių kvartetui ir balsams (tekstas Henriko Radausko, 1998), "Déja vu" fagotui ir styginių kvartetui (1999).

SODAS (2000)
"...visi medžiai uždegė žvakides ir sietynus..."
(iš M. K. Čiurlionio laiško)

ARVYDAS MALCYS (g. 1957) Lietuvos muzikos akademiją baigė dukart: 1980 metais - prof. D. Svirskio violončelės klasę, 1989 metais - prof. Vytauto Laurušo kompozicijos klasę. Nuo 1979 m. Lietuvos nacionalinės filharmonijos simfoninio orkestro narys. 1995-1997 m. griežė Šv. Kristoforo kameriniame orkestre. Nuo 1995 m. - Vilniaus Naujosios muzikos ansamblio narys. Svarbesni kūriniai: Festus meae terrae simfoniniam orkestrui (1989), Keturi atspindžiai, styginių kvartetas Nr. 2 (1995), Vox clamantis in deserto fleitai ir styginių orkestrui (1995), Ultimum refugium, medinių pučiamųjų kvintetas Nr. 2 (1996), In perpetuam memoriam, koncertas altui ir styginių orkestrui (1997), Gyvenimo kelias (Curriculum vitae) kameriniam orkestrui (1997), Erškėčių akys smuikui, altui, violončelei ir fortepijonui (1999), Tavęs nujautimas simfoniniam orkestrui (2000).

AKIMIRKA AMŽINYBĖJE (2000) - aiškios struktūros kūrinys, sudarytas iš dviejų kontrastingų dalių su įžanga ir epilogu. Įžangoje kuriama besiveriančios amžinybės garsinė perspektyva - girdime aukštyneigių sekvencijų bei žemyneigių boso slinkčių derinį, nuspalvintą styginių con sordino skambesiu. Pirmoji dalis Misterioso - tai sustingusios laike akimirkos studija, grindžiama tercijos intervalu. Tercijų kartojimas skirtinguose aukščiuose bei registruose kristalizuojasi į vientisą intonacinę ir dramaturginę liniją, apaugančią vis naujais dinaminiais bei faktūriniais sluoksniais. Tuo tarpu judėjimas (tiek ritmo, tiek harmoninės traukos požiūriu) tarsi suspenduojamas. Antroji dalis Presto con fuoco perteikia ūmai pralekiančio gyvenimo akimirką. Pagrindinis intonacinis segmentas nuolat plečiasi nenutrūkstamu pagreičiu, apimdamas vis didesnį diapazoną. Kūrinio epilogas vėl sugrąžina į palaimingą amžinybės glėbį (prieglobstį).
Beata Leščinska

HANNA KULENTY (g. 1961 Bialystoke) 1980-1986 m. studijavo kompoziciją pas Włodzimierzą Kotońskį F. Chopino muzikos akademijoje, Varšuvoje. Podiplomines studijas tęsė pas Louisą Andriesseną Karališkojoje muzikos akademijoje, Hagoje. Dalyvavo ISCM Lenkijos sekcijos rengiamuose Tarptautiniuose jaunųjų kompozitorių kursuose ir Tarptautiniuose vasaros naujosios muzikos kursuose Darmštate. 1985 m. jos "Ad unum" simfoniniam orkestrui laimėjo antrąją premiją Europos jaunųjų kompozitorių konkurse Amsterdame. Kulenty dėstė kompozicijos kursuose ir seminaruose keliose Europos valstybėse; jos muzika buvo atliekama Lenkijos, Danijos, Anglijos, Vokietijos ir Olandijos šiuolaikinės muzikos festivaliuose. Dabar jos muzika jau įrašyta trijose kompaktinėse plokštelėse, transliuojama ir įrašinėjama daugelyje Europos šalių.
Svarbesni kūriniai: monodrama Pasakėčia apie grūdą (1985), vienaveiksmė opera Juodasparnių sapnų motina (1995), Ad unum simfoniniam orkestrui (1985), Pasakalija orkestrui (1992), Going up 2 kameriniam ansambliui (1995), Koncertas fortepijonui Nr.1 (1990), Koncertas fortepijonui Nr.2 (1992), Sinequan Forte A (1994), Sinequan Forte B orkestrui ir violončelei (1994), Simfonija Nr.1 (1986), Simfonija Nr.2 (1987), Koncertas smuikui Nr.1 (1993), Koncertas smuikui Nr.2 (1996), Arcus trims mušamiesiems (1988), Lopšinė smuikui, violončelei ir fortepijonui (1993), Ketvirtasis ratas smuikui (altui arba violončelei) ir fortepijonui (1994), Šeštasis ratas trimitui ir fortepijonui (1995), Blattinus saksofonų kvartetui (1996), Certus kameriniam orkestrui (1997), Going up 1 smuikui ir kontrabosui (1995), Lysanxia gamelanui ir magnetofono juostai (1994), Ride šešiems mušamiesiems (1987), Styginių kvartetas Nr.1 (1987, Styginių kvartetas Nr.2 (1990), Waiting for fortepijonui ir balsui (1997), E for E klavesinui (1991), One by One marimbai (1988), Natiurmortas su smuiku solo smuikui (1985), Natiurmortas su violončele solo violončelei (1993), Trys minutės kontrabosui (1983), Prašymas saulės magnetofono juostai (1984), Suvenyras iš sanatorijos kompiuteriams ir sintezatoriams (1988).

BREATHE (1987) pelnė pirmąją premiją 1987 metų Lenkijos kompozitorių sąjungos Varšuvos sekcijos kompozitorių konkurse.

OSVALDAS BALAKAUSKAS (g. 1937) mokėsi Vilniaus pedagoginio instituto Muzikos fakultete (1957-1961), vėliau kompoziciją studijavo Kijevo konservatorijoje, Boriso Liatošinskio klasėje (1964-1969). Nuo 1972 metų gyvena Vilniuje. 1988-1992 buvo Lietuvos Sąjūdžio tarybos narys. 1992-1994 m. Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje (reziduojantis Paryžiuje). Šiuo metu Lietuvos muzikos akademijoje vadovauja Kompozicijos katedrai. 1996 metais Osvaldas Balakauskas buvo apdovanotas Lietuvos Nacionaline premija.
Osvaldo Balakausko muzika nuolat atliekama įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje, tarp jų: Maskvos žvaigždės (1982), Varšuvos ruduo (1987, 1993, 1994, 1997), Berlyno bienalė, Zagrebo bienalė (1989), Berliner Festwochen, Prahos pavasaris (1991), Pasaulio naujosios muzikos dienos (1992, Varšuva), Šlėzvigo-Holšteino festivalis (1992), Europa Musicale (1993, Miunchenas), Wratislavia Cantans (1995), New Haveno tarptautinis menų ir idėjų festivalis (1996).
Svarbesni kūriniai: baletas Makbetas (libretas J. Smorigino, 1988), Ludus modorum violončelei ir orkestrui (1972), 2 simfonijos (1973, 1979), Kalnų sonata fortepijonui ir orkestrui (1975), Passio strumentale styginių kvartetui ir orkestrui (1980), Spengla-Ūla styginių orkestrui (1984), Das Bachjahr fleitai, klavesinui ir styginių orkestrui (1985), Opera strumentale orkestrui (1987), Ostrobotnijos simfonija styginių orkestrui (1989), Polilogas altiniam saksofonui ir styginių orkestrui (1991), Meridionale. Hommage a Witold Lutosławski orkestrui (1994), Concerto RK smuikui ir orkestrui (1997), 3 styginių kvartetai (1971, 1971, 1998), Veda-Seka-Budi 5 mušamiesiems (1990), Lietus Krokuvai smuikui ir fortepijonui (1991), Bop-art trombonui ir fortepijonui (1995), Dada koncertas mišriam chorui ir orkestrui (tekstas Leonardo Gutausko, 1982), Tyla. Le Silence sopranui, mecosopranui, tenorui, bosui ir orkestrui (tekstas Oskaro Milašiaus, 1986), Chopin-Hauer sopranui, tenorui, vokalinei grupei, dviems fortepijonams, altui ir magnetofono juostai (tekstas Arthuro Schopenhauerio, 1990), Requiem in memoriam Stasys Lozoraitis mecosopranui, mišriam chorui ir orkestrui (1995).

CONCERTO BRIO smuikui ir kameriniam orkestrui (1999) kompozitorius panaudojo chromatizuotą pentatoniką - bliuzo dermę - kad sukurtų džiazui būdingą melodiką bei harmoninius sąskambius. Kūrinio ritmika taip pat artima svingui. Nors kai kurie koncerto epizodai lyriški, gal net kantileniniai, tačiau svarbiausia šio kūrinio savybė yra energingas judėjimas - todėl ir "brio" koncerto pavadinime. Koncertas dedikuotas smuikininkei Rusnei Mataitytei.
Osvaldas Balakauskas

Viršun

 

Spalio 15
"Lėlės" teatras
12 val.

MUZIKINIAI SPEKTAKLIAI VAIKAMS

Rasa Dikčienė
KAI TĖVELIS KNARKIA (2000)

Atlikėjai:
Vaikų meninė studija "Diemedis"
Dalia Klimavičiūtė - libreto autorė, režisierė, scenografė
Rasa Židonienė - režisierė
Sigita Dūdienė - kostiumų dailininkė

RASA DIKČIENĖ (g. 1968) 1991 m. baigė Lietuvos muzikos akademijos prof. Osvaldo Balakausko kompozicijos klasę. Koncertavo su Vilniaus naujosios muzikos ansambliu. Dirbo Lietuvos muzikos švietimo centro mokykloje "Gama". 1995 m. įkūrė vaikų meninę studiją "Diemedis".
Svarbesni kūriniai: "Lydermė" balsui, altui ir fonogramai (1991), "Hipokrenė" simfoniniam orkestrui (1991), "Velykinė misterija" 3 sopranams, fleitai, 3 styginiams ir klavesinui (1996), vaikų operos "Naktis", "Vaivorykštė", "Muzikantas, velnias ir perkūnas", "Trakšt kabaldakšt!", "Kai tėvelis knarkia".

Muzikinis spektaklis KAI TĖVELIS KNARKIA (2000) - vaikų meninės studjios "Diemedis" edukacinis projektas, remiamas Atviros Lietuvos fondo. Projekte, kurio pamatas yra pačių vaikų kūryba, dalyvauja visi studiją lankantys vaikai (nuo trijų iki septynerių metų) ir pedagogai. Vaikai, skatinami ir provokuojami mokytojų, kūrė spektaklio siužetinį pasakojimą, libretą, muziką, dekoracijas, pagaliau, savotiškai interpretuodami vaidmenis, prisidėjo ir prie režisūros. Iš gausios medžiagos, surinktos per pamokėles, mokytojos, derindamos atskirus epizodus, ir supynė muzikinio spektaklio audinį, į kurį sudėjo beveik visa, ką vaikai buvo sukūrę.

VAIKŲ MENINĖ STUDIJA "DIEMEDIS" meninį ugdymą grindžia vaikų kūrybos ir artistiškumo skatinimu. Kas pusmetį rengia muzikinius spektaklius, kurie integruoja dainavimą, grojimą muzikos instrumentais, vaidinimą, dailės ruošinius, folklorinę tematiką. Kūrybiškumas ir žaidybiškumas yra pagrindiniai vaikų sceninio veiksmo elementai. Siužetą ir veiksm grindžia vaikams žinomų žaidimų elementai, jiems suteikiama daug laisvės improvizuojant judesius ir muziką. Muzikos audinys sudarytas iš vaikams nesunkiai įsimenamų melodinių linijų ir pasikartojančių motyvų.

KAI TĖVELIS KNARKIA
Libretas

1 VEIKSMAS

Sutemo. Kambaryje pasirodo Knarklys
Knarklys: Aš Knarklys,
Aš išlindau iš nosies
Ir tuoj knarksiu
Savo knarklišką šokį.
Knarklys pradeda knarkti savo šokį. Kambario daiktai priversti šokti šį nuobodų šokį. Galiausiai šis šokis jiems atsibosta ir jie pradeda maištauti.
Televizorius: Ei, Knarkly, nustoki knarkęs,
Mums jau tavo šokis
Atsibodo!
Knarklys: Nenustosiu!
Visi daiktai: Ei, Knarkly, nustoki knarkęs,
Mums jau tavo šokis
atsibodo!
Knarklys: Nenustosiu!
Lygintuvas: Aš tave išlyginsiu...
Šluota: Aš tave iššluosiu...
Batai: Mes tave sumindysim...
Kaktusas: Aš tave subadysiu...
Keptuvė: Aš tave iškepsiu!
Daiktai: Mes nenorim šokti šito
šokio, mes norim šokti
džiazą su gitarom!
Knarklys: Knarksiu!
Televizorius: Aš tave įelektrinsiu...
Telefonas: Aš pranešiu policijai...
Žadintuvas: O aš garsiai čirkšiu...
Televizorius: Aš pranešiu per žinias
visai Lietuvai!
Daiktai: Mes nenorim šokti šito
šokio, mes norim šokti
džiazą su gitarom!
Knarklys: Knarksiu!
Visi daiktai: Mes išmesime tave pro langą
ir tegul vėjas tave sušiaušia!
Knarklys: Neišmesit!
Daiktai: Neklausysi?!
Knarklys: Ne!
Daiktai: Gaudykit jį!
Knarklys bando pasprukti, bet Daiktai jį pagauna ir išmeta pro langą.

2 VEIKSMAS

Kieme, medyje, Švilpikas diriguoja paukščių chorui. Staiga nukrenta Knarklys. Švilpikas susidomėjęs žiūri į nematytą padarą.
Švilpikas: Kas gi čia, kas gi čia nukrito?
Knarklys: Aš Knarklys,
aš išlindau iš nosies.
Švilpikas: Kas yra, kas yra ta nosis?
Paukšteliai: Nosis - tai vieta, per kurią
kvėpuoja, per kurią vėjas
pučia.
Knarklys: Pasakyk, o kas gi tu toks būsi?
Švilpikas: Aš esu, aš esu Švilpikas.
Gyvenu, gyvenu ant medžio.
Knarklys: O kas yra tas medis?
Paukšteliai: Medis - tai augalas, ant kurio
auga viskas.
Knarklys: O kas yra tas viskas?
Paukšteliai: Kai kas nors baigiasi,
sakoma - viskas...
Švilpikas: Knarkly, iš kur tu nukritai?
Knarklys: Mane išmetė pro langą.
Švilpikas: Kas?
Knarklys: Daiktai. Matyt, negražiai
knarkiau.
Švilpikas: O kas tie daiktai?
Knarklys: Nežinai?
Švilpikas: Ne, nežinau.
Knarklys: Nori pažiūrėti?
Švilpikas: Noriu.
Knarklys: Tai lipk.
Švilpikas: Kur?
Knarklys: Per langą. Matai?
Švilpikas: Ne, nematau.
Knarklys: Tai lįsk vidun.
Švilpikas: Tuoj.
Knarklys uždaro langą.
Knarklys: Aš Knarklys,
aš apgavau Švilpiką
ir tuoj knarksiu
savo knarklišką šokį.
Knarklys šoka savo šokį, tačiau paukšteliai čiulba įprastą savo dainelę. Knarklys pyksta, reikalaudamas šokti taip, kaip jis. Išsigandę paukšteliai paklūsta. Nuo negražaus Knarklio šokio nuvysta medis. Atskrenda Elfai.
Elfai: Kas gi atsitiko, kad medis
nuvyto?
Kas gi, kas gi atsitiko,
kas gi, kas gi atsitiko?
Knarklys: Aš Knarklys,
man netrukdykit knarkti.
Elfai: Ei, Knarkly, nustoki knarkti.
Matai, jau medis nuvyto.
Knarklys: Nenustosiu!
Elfai: Tada tave sulaistysim,
tada tave sulaistysim...
Elfai laisto Knarklį, šis bando pabėgti.

3 VEIKSMAS

Švilpikas, atsidūręs kambaryje, randa šokančius Daiktus. Išsigandęs Žadintuvo čirškimo, jis įlenda į nosį. Įbėga Knarklys, genamas Elfų.
Daiktai: Kas jūs tokie ir ko jums reikia?
Elfai: Mes esam Elfai ir ieškom
Švilpiko.
Daiktai: Jis pasislėpė ten, nosyje.
Knarklys: Ei, Švilpike, išlįsk iš mano
nosies. Greičiau!
Švilpikas. Nelįsiu. Čia šilta ir gera.
Ir tuoj švilpsiu
savo švilpišką dainą.
Švilpikas pradeda švilpauti. Daiktams patinka jo daina.
Elfai: Išlįsk, Švilpike.
Jau medis nuvyto.
Švilpikas. Ne, nelįsiu.
Knarklys šiaip ne taip ištraukia Švilpiką, tačiau kelią pastoja Daiktai.
Daiktai: Mes neišleisime Švilpiko,
nes jo daina mums labai
patiko.
Elfai: Ką dabar daryti?
Sugalvojom, ką daryti.
Tu, Švilpike, išmokyk
Knarklį švilpti.
Knarklys: Švilpti? Nee!
Daiktai: Jei tu mūsų neklausysi,
mes su tavimi nežaisim!
Jei tu mūsų neklausysi,
Mes su tavim nedraugausim!
Jei tu mūsų neklausysi,
Mes nešoksim tavo šokio!
Knarklys: Neklausysiu!
Daiktai: Kodėl?
Knarklys: Nes jūs piktai prašot!
Daiktai: Labai prašom -
išmok švilpti.
Knarklys: Na jau gerai.
Švilpikas moko Knarklį švilpti. Knarklys bando, bet jam nelabai išeina. Pagaliau Knarkliui pavyksta ir visi dainuoja lopšinę.
Lopšinė: Užmik, užmik mažutėl,
tupi nosyje Knarkliukas,
kai Knarkliukas suknarksės,
tai Daiktai subyrės,
kai Švilpikas sučiulbės,
tai medelis sužydės.
Knarkia šnarpia sau Knarkikas,
čiulba ulba sau Švilpikas,
Elfai skraido, šoka,
o Daiktai nemoka.
Kai Knarklys sučiulbės,
tai Daiktai šokt pradės.

 

Spalio 15
Vilniaus taikomosios dailės muziejus
15 val.

Petras Mendeika, Leonardas Gutauskas, Vidmantas Bartulis
ŽVAKELĖ ŠV. PRANCIŠKUI (tekstas Renatos Šerelytės, 2000)

Petras Mendeika - režisierius
Leonardas Gutauskas - scenografas
Vidmantas Bartulis - kompozitorius

Vilniaus vitražinių lėlių teatras "Vaivorykštė"
(meno vadovas - Petras Mendeika):
aktoriai Rasa Rapalytė, Algimantas Butvilas

ŽVAKELĖ ŠV. PRANCIŠKUI (tekstas Renatos Šerelytės, 2000) - naujausias Vilniaus vitražinių lėlių teatro "Vaivorykštė" spektaklis. Tai pasakojimas apie sūnų paklydėlį, nuodėmes, pagundas ir išgelbėjimą per meilę, kurios jį moko šv. Pranciškus, žvėreliai, paukšteliai. Spektaklyje, be įspūdingų lėlių (dail. Leonardas Gutauskas), ypač svarbi muzika, kurią sukūrė kompozitorius Vidmantas Bartulis, religinių švenčių (Kalėdų, Velykų, Joninių, Vėlinių) koloritiniame siužete išryškinęs vaiko, vėliau jaunuolio brendimo liniją, pagrįstą poetiniu pasaulio pažinimu.
Petras Mendeika

"VAIVORYKŠTĖS" TEATRO scena - tai lyg spalvotas vitražas, kuriame viskas gyva, jo figūros gali judėti, kalbėti, keisti savo spalvas, dydį. Toks efektas pasiekiamas naudojant specialias plokščias plastikines lėles, kurios veikia ekrane - vitraže. Tai vienintelis vitražinių lėlių teatras Baltijos šalyse. Teatras jau vaidino Portugalijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Latvijoje tų šalių kalbomis, yra tarptautinių festivalių laureatas.

Viršun

 

Spalio 16
Lietuvos menininkų rūmai (Rotušė)
19 val.

LIETUVIŲ CHORINĖ MUZIKA

KAMERINIS CHORAS "AIDIJA"
Romualdas Gražinis - meno vadovas ir dirigentas

Tomas Juzeliūnas
TRYS NUOTRAUKOS APIE KRISTIJONĄ DONELAITĮ
(tekstas Sigito Parulskio, 1999)**
Antanas Budriūnas
ŪKANOTOJI
(tekstas Balio Sruogos, 2000)**
Ramūnas Motiekaitis
ANTRININKAI IR AŠ (2000)**
Loreta Narvilaitė
KRANTO TRUPINYS. ŽIEMOS ŽAIDIMAI
(tekstas Rolando Rastausko, 2000)**
Ričardas Kabelis
KETURIASDEŠIMT PERSIŠKŲ PERSIKŲ
(tekstas Wolfdietricho Schnurrės, 2000)*
Vytautas Germanavičius
VIRPANTIS LAIKAS
(tekstas Jono Meko, 1999)**
Arūnas Dikčius
REKONSTRUKCIJA. KEFĖJO RAUDA
(tekstas V. Pucitelli, 2000)**

** premjera
* premjera Lietuvoje

TOMAS JUZELIŪNAS (g. 1964) 1990 m. baigė Lietuvos muzikos akademiją, prof. Broniaus Kutavičiaus kompozicijos klasę. 1982-1985 m. - Vilniaus naujosios muzikos ansamblio narys. Dalyvavo rengiant alternatyvaus meno festivalius "Laisvo garso sesija" (LGS)-87, LGS-88, hepeningų seminarus AN-89, NI-90, AN-97, muzikos ir madų šou "AR-mada" - 1995, 1996, 1997 m. 1987-1991 m. buvo įsitraukęs į mistinės pakraipos antroposofų brolijos veiklą - domėjosi mistika, tyrinėjo gamtą, užsiiminėjo askeze. 1988-1991 m. aktyviai dalyvavo Lietuvos Atgimimo Sąjūdyje, buvo išrinktas Lietuvos Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatu. Tomo Juzeliūno muzika yra skambėjusi Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Ukrainoje, Estijoje, Kanadoje.
Svarbesni kūriniai: "Dialogai" obojui, klarnetui ir timpanams (1982), Variacijos fortepijonui (1985), Mikrovariacijos klavesinui (1986), "Tvanas" balsui ir styginių kvartetui (tekstas Gintaro Patacko, 1987), "Telefonika" 12-kai telefono aparatų (įrašo muzika, 1987), Siuita simfoniniam orkestrui (1990), "Vylingoji kadencija" fortepijonui (1991, versija 6 fortepijonams - 1997), "Andante" klavesinui (1994), "Karmen etnografinėje Lietuvoje" chorui ir fonogramai (1995), "Trys nuotraukos apie Kristijoną Donelaitį" mišriam chorui (tekstas Sigito Parulskio, 1999), Trys nedidelės pjesės fortepijonui (1999). Yra bandęs jėgas vaikiškoje, taip pat religinėje (giesmė "Tėve mūsų" mišriam chorui, 2000) muzikoje.

TRYS NUOTRAUKOS APIE KRISTIJONĄ DONELAITĮ (tekstas Sigito Parulskio, 1999). Maždaug apie 1990-1992 m. Lietuvos poetų bei literatų sluoksniuose vyko diskusija - kas geriau: ar meniškai išdailinta, estetiška profesionalaus menininko kūryba, ar nuogi, netašyti, tačiau tikroviški tremtinių memuarai. Pabandžiau perkelti šį klausimą į muziką: kas geriau - ar meniškai išdailinta, tobulai harmoniškai bei dinamiškai subalansuota, tačiau bejausmė kūryba, ar, kaip šiuo atveju, autentiškais išgyvenimais grįsta, kaip aš pavadinčiau, "dainuojamoji poezija". Kaip man į šį klausimą pasisekė atsakyti - tesprendžia klausytojai.
Tomas Juzeliūnas

ANTANAS BUDRIŪNAS (g. 1964) 1990 m. baigė Lietuvos muzikos akademiją, prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę. Nuo 1989 m. gyvena Klaipėdoje, Eduardo Balsio menų gimnazijoje dėsto kompoziciją bei teorines muzikos disciplinas. 1994-1999 m. - Klaipėdos jaunų muzikų draugijos pirmininkas, naujosios muzikos festivalio "Kopa" rengėjas. Instituto "KulturKontakt Austria" stipendiatas (1998), 3-iojo "ein klang" kompozitorių forumo Miterzilyje (Austrija, 1998) dalyvis.
Antano Budriūno kūriniai skambėjo Jaunimo kamerinės muzikos dienose (Druskininkai, 1989), Jaunimo muzikos forume (Kijevas, 1994), 3-iajame "ein klang" kompozitorių forume (Austrija, 1998), festivaliuose "Marių klavyrai" (Klaipėda, 1991, 1995), "Klaipėdos muzikos pavasaris" (1993), "Kopa" (Klaipėda, 1994, 1996). 1998 m. Vienoje įvyko Antano A. Budriūno kūrybos vakaras.
Svarbesni kūriniai: Variacijos fortepijonui (1986), "Ištakos" styginių orkestrui (1988), "Antifonija" simfoniniam orkestrui (1990), "Eskizai" fleitai arba saksofonui (1994), Variacija M. K. Čiurlionio tema simfoniniam orkestrui (1995), "Discordia-quies-discordia" styginių kvintetui (1998).

ŪKANOTOJI (tekstas Balio Sruogos, 2000)
"Jautrios sielos gyvenimas per dieną niekad nėra toks jau grynas; sykiu audringai gyvena ir jausmai, protas braunasi į priekį, jausmų polėkiams suteikdamas sprendimo balsą, subtilų lyginimo patrauklumą ir subtilų, griaunantį sąmojį. Pusiau snausdama siela leidžia tam vykti ir šioje priklausomybėje bei priespaudoje dienas ir net mėnesius gyvena pusinį gyvenimą, kol neišmuša jos valanda, kada ji baugią, bemiegę naktį nusviedžia grandines ir nustebina mus arba išgąsdina visa nepalaužiama savavališko gyvenimo pilnatve."
Hermann Hesse

RAMŪNAS MOTIEKAITIS (g. 1976) Vilniaus konservatorijoje studijavo chorinį dirigavimą. Nuo 1995 m. Lietuvos muzikos akademijoje studijuoja kompoziciją prof. O. Balakausko klasėje. Jo kūriniai skambėjo tarptautiniuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje: Gaida (1996, 1998), Jauna muzika (1997), Musica ficta (1997), Jaunimo muzikos dienose Druskininkuose (1997, 1998), ArtGenda'98 Stokholme. 1998 m. dalyvavo Darmštato vasaros naujosios muzikos kursuose, kuriuose lankė Helmuto Lachenmanno ir György Kurtago kompozicijos seminarus.
Svarbesni kūriniai: ciklas Mobile įvairiems instrumentams ir elektronikai (1995-1998), Phat elektroninei perkusijai (1998), Tylinčių daiktų muzika styginių orkestrui (1999).

ANTRININKAI IR AŠ (2000). Kūrinyje naudojami, mano nuomone, patys geriausi skaitytų tekstų segmentai. Tačiau žodžių prasmė susiniveliuoja pliūpsniniame garsų audinyje. Kartais tiesiogiai jame dalyvauju, o kartais žvelgiu iš šalies ir klausiu, kur atsiskiria žodis ir muzika, o kur jie susilieja viename garse. Antrininkai galop mane nušvilpia...
Ramūnas Motiekaitis

LORETA NARVILAITĖ (g. 1965) baigė Lietuvos muzikos akademijos prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę (1989) ir asistentūrą-stažuotę (1966). Dėsto kompozicijos, lietuvių muzikos istorijos ir šiuolaikinės muzikos disciplinas Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje. L. Narvilaitės kūryba skambėjo šiuose festivaliuose: Arsenalas (Ryga), Jaunimo muzikos forumas (Kijevas), Lietuvių muzikos pavasaris (Vilnius), Gaida (Vilnius), Marių klavyrai (Klaipėda), Klaipėdos muzikos pavasaris, Kopa (Klaipėda), Jaunimo kamerinės muzikos dienos (Druskininkai).
Svarbesni kūriniai: "Praeinanti nata" 15-kai styginių (1990), "Con variationi" varinių pučiamųjų kvintetui (1990), "Nona" vargonams (1991), "Kopa" fleitai, vargonams ir varinių pučiamųjų kvintetui (1995), "Sapnas: prinokę šermukšniai" sopranui ir instrumentiniam ansambliui (tekstas Sigito Gedos, 1996), "Atviras miestas" simfoniniam orkestrui (1996), "Ryto rasa krito" fleitai, smuikui, altui, violončelei ir fortepijonui (1996), "Pragydo vėjas" smuikui ir kameriniam orkestrui (1998), "Viršum aukštų pušų spalvos. Atsisėsk po raudonu šermukšnio medžiu" balsui, smuikui ir fortepijonui (tekstas Antano A. Jonyno, 1998), "Miestas iš tolimo laiko" sopranui ir 8 instrumentams (tekstas Algimanto Mackaus, 1999), "Šauksmas - šviesa" dviem trimitams ir dviem fortepijonams (1999), "Nemirtingumas" balsui, trimitui (sopraniniam saksofonui) ir fortepijonui (tekstas Henriko Radausko, 2000).

KRANTO TRUPINYS. ŽIEMOS ŽAIDIMAI (tekstas Rolando Rastausko, 2000). Tai ieškojimas paprasto, nuoširdaus ir skaidraus skambėjimo. Tokio, kuris rezonuotų aukštos įtampos vielose.
Loreta Narvilaitė

RIČARDAS KABELIS (g. 1957) 1982 m. baigė kompozicijos studijas Lietuvos muzikos akademijos prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasėje, 1987 m. - ten pat aspirantūrą. Apgynė teorinę studiją apie tembrų dinamiką XX a. orkestruotėje. 1988-1990 m. Lietuvos muzikos akademijoje dėstė instrumentuotę. 1988 m. gavo Lietuvos kultūros fondo stipendiją. 1990-1992 m. gavęs DAAD stipendiją, Vokietijoje studijavo kompiuterinę ir elektroninę muziką. 1990 m. dalyvavo Tarptautiniuose naujosios muzikos kursuose Darmštate. 1991 m. už "Invariacijas" pelnė Bosvilio (Šveicarija) "Stile Musik" apdovanojimą. 1992 m. dėstė Štutgarto universitete. 1992 m. gavo Baden-Würtembergo, 1993 m. - Akademie Schloss Solitude stipendiją kūrybiniam darbui. Šiuo metu gyvena ir dirba Štutgarte (Vokietija).
Svarbesni kūriniai: "Kaktusai" simfoniniam orkestrui (1994), "Int.elon.s" dideliam simfoniniam orkestrui (1996), "Dėl grožio", mišios mišriems balsams ir mušamiesiems (1996), "Steno", paveikslų oratorija bosiniam baritonui, vyrų balsams, trombonams, mušamiesiems, styginių orkestrui ir elektronikai (tekstai L. Lilholt ir N. Stockheimo, 1996), Oleografija sopranui ir 3 styginių grupėms (tekstas Juozo Marcinkevičiaus, 1983), "Modus", kamerofonija styginių orkestrui ir varpams (1984), "CCC" mažajam būgneliui (1991), "Mini-duo" smuikui ir klavesinui (1991), "Hämmergesang", ritualas penkiems mušamiesiems (1992), "Ląstelė" smuikui, altui ir fortepijonui (1992), "Opus Magnus" klavesinui (1993), "Opus Servus" fortepijonui ir būgnui (1993), "Rosette" sopranui ir vargonams (tekstai H. Melville'io ir G. Lorcos, 1993), "Opus Parvulus" keturiems būgnams (1994), "Ex oriente lux" smuikui, altui, klavesinui ir klavikordui (1994), "Windmühle" klavesinui, mažajam būgneliui ir 8 pučiamiesiems instrumentams (1995), "Opus germanum" 2 smuikams, 2 trombonams ir 2 vargonams (1995), "Oriono diržas" kompiuteriniam fortepijonui (1996), "Opus Novum" keturioms instrumentų grupėms (1997-1999), "Opus Opus" fleitai, gitarai ir styginių kvartetui (1999).

KETURIASDEŠIMT PERSIŠKŲ PERSIKŲ (tekstas Wolfdietricho Schnurrės, 2000). Kūrinio garsinė struktūra susidaro priešpriešinant harmoninius (h), ritminius (r) ir nuolat rotuojamo teksto (t) segmentus:

h: 11111111111111122222222222222233333333333333344444444444444
r: 25342534253425342534364536453645364536454756475647564756475
t: 23323323323323323323323323323323323323323323323323323323323

4111111111111111222222222222222333333333333333444444444444444
6657465746574657465745463546354635463546343524352435243524352
3233233233233233233233233233233233233233233233233233233233233

Ričardas Kabelis

VYTAUTAS GERMANAVIČIUS (g. 1969) 1996 metais baigė prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasės magistrantūrą Lietuvos muzikos akademijoje. 1992-1998 m. tęsė kompozicijos studijas pas Louisą Andriesseną, Klausą Huberį, Paulą-Heinzą Diettrichą ir Rodney Sharmaną, dalyvaudamas vasaros kompozitorių kursuose bei seminaruose: "Framnäs Musik Akademi" (Švedija, 1992), "Composers Meeting of Baltic Region" Visbyje (Švedija, 1998), "16th Summer Course for Young Composers" Radziejowicuose (Lenkija, 1996), "Young Composers Meeting" Apeldoorne (Olandija, 1997, 1998), Baltijos šalių kultūros savaitėje bei kompozitorių seminare "Stiftung Künstlerhaus Boswil" (Šveicarija, 1996). Laimėjęs "The William Glock" stipendiją, dalyvavo Dartingtono tarptautiniuose vasaros kompozitorių kursuose, kur studijavo kompoziciją pas Jonathaną Harvey (1996, Anglija). 1995 m. kompozitorių konkurse, skirtame Juozo Gruodžio 110-osioms gimimo metinėms paminėti, Vytauto Germanavičiaus kūrinys "Judėjimas kristalais" laimėjo II premiją ir diplomą. Tais pačiais metais Lietuvos muzikos fondo kompozitorių konkurse kūrinys "Eos" apdovanotas IV premija, o 1998 m. tame pačiame konkurse kūrinys "Kita erdvė" apdovanotas pagrindine premija. 1997-1998 m. Vytautas Germanavičius rengė bei vedė muzikos, kultūros publicistikos laidas, Europos transliuotojų sąjungos (EBU) tiesiogines transliacijas per Lietuvos radijo I ir II programas. 1998 m. išrinktas Tarptautinės šiuolaikinės muzikos asociacijos (ISCM) Lietuvos sekcijos prezidentu.
Vytauto Germanavičiaus muzika skambėjo šiuolaikinės muzikos festivaliuose Lietuvoje ("Gaida", "Jauna muzika", "Jaunimo kamerinės muzikos dienos", "Atžalynas", "Kopa" ir kituose), Lenkijoje ("VII Silezijos šiuolaikinės muzikos dienos" Katowicuose), taip pat koncertuose Anglijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir kitur.
Svarbesni kūriniai: "Cinq images" fleitai, obojui, bosiniam klarnetui, trimitui, smuikui ir altui (1991), "Affluente" simfoniniam orkestrui (1995), "Eos" tūbai solo (1995), "Kosminiai spinduliai" sopraniniam saksofonui (1995), "Judėjimas kristalais" dviem fortepijonams (1996), "Ekspresija" styginių kvartetui (1996), "Begalinė Pietų salų vasara" fleitai, klarnetui, smuikui, altui ir violončelei (1996), "Paukščių kryptis" saksofonų kvartetui (1996), "Su tylos rože lūpų kampe" balsui, saksofonui, trombonui, fortepijonui, mušamiesiems, kontrabosui ir fonogramai (tekstas Oskaro Milašiaus, 1997), "Takas" mušamiesiems ir kontrabosui (1997), "Smėlynų debesys" dviem fleitoms, klarnetui, dviem saksofonams, trimitui, dviem trombonams, tubai, elektrinei gitarai, bosinei gitarai, mušamiesiems ir fortepijonui (1997), "Kita erdvė" sopranui, fleitai, valtornai ir trims violončelėms (tekstas Neville'o Potterio, 1998), "Methanica" saksofonui, obojui, klarnetui, fagotui, trimitui, trombonui, smuikui, altui, violončelei ir kontrabosui (1999), "Piramidžių sonata" fortepijonui ir styginių kvartetui (2000).

VIRPANTIS LAIKAS (tekstas Jono Meko, 1999)
Kopų virpesy ir vėjo sukūry
Pagauki laiką
Paklausyki
Čeža sustingęs smėlis
Vytautas Germanavičius

ARŪNAS DIKČIUS (b. 1962) baigė Lietuvos muzikos akademiją, prof. Olgos Šteinberg fortepijono klasę 1985 m. bei prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę 1990 m. Didžiąją veiklos dalį skiria muzikos pedagogikai: mokytojavo, rengė švietimo reformos dokumentus bei metodinius leidinius, parašė muzikos vadovėlį bendrojo vidurinio lavinimo mokykloms.Vargonininkavo Lentvario bažnyčioje. Grojo Vilniaus naujosios muzikos ansamblyje. Buvo vienas iš "Laisvojo garso sesijos" (1987) ir Anykščių hepeningų seminaro (1988) sumanytojų ir organizatorių.
Svarbesni kūriniai: Variacijos dviem fortepijonams (1987), "Vakarėlis Lentvaris" skaitovui, dviem fortepijonams, violončelių ir varinių pučiamųjų grupėms (1987), "Paifoklis" smuikui, violončelei, fortepijonui ir etnografiniam ansambliui (1987), "Metropėja" simfoniniam orkestrui (1990), "Dainuojantis legionas" skaitovui, chorui, varinių pučiamųjų kvintetui, mušamiesiems ir karių grupei (1997).

REKONSTRUKCIJA: KEFĖJO RAUDA (epizodas iš XVII amžiaus melodramos "Andromeda" solo baritonui ir chorui, pritariant instrumentų grupei; 2000) Kefėjo raudos žodinis tekstas paimtas iš V. Pucitelli libreto melodramai "Andromeda" (1644), anuomet pastatytai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Šios dramos muzika neišliko, netgi muzikos autorius nežinomas. Atkūriau muziką scenai "Kefėjo ir žynių choras" (karalius Kefėjas rauda, sužinojęs apie dievų skirtą bausmę paaukoti mylimą dukrą Medūzai Gorgonei). Mėgstu įsijausti į praeitį: bandau įsivaizduoti, kokį įspūdį galėjo daryti le nuove musiche tūliems Europos pakraščio senbuviams.
Arūnas Dikčius

Viršun

 

Spalio 17
Lietuvos menininkų rūmai (Rotušė)
19 val.

LIETUVIŲ KAMERINĖ MUZIKA

Osvaldas Balakauskas
DAL VENTO violončelei ir fortepijonui (1999)**

Edmundas Kulikauskas - violončelė
Albina Šikšniūtė - fortepijonas

Bronius Kutavičius
PRAEITIES LAIKRODŽIAI II fleitai, obojui, klarnetui, fagotui, trimitui, valtornai, trombonui, fortepijonui, dviem smuikams, altui, violončelei ir kontrabosui (2000)**

Mindaugas Juozapavičius - fleita
Robertas Beinaris - obojus
Jurijus Rezničenko - klarnetas
Andrius Puplauskis - fagotas
Algirdas Januševičius - trimitas
Marius Rancovas - valtorna
Vygandas Šilinskas - trombonas

Styginių kvartetas "Chordos":
Ieva Sipaitytė - smuikas
Eglė Jurašiūnaitė - smuikas
Robertas Bliškevičius - altas
Vidas Jackūnas - violončelė

Giedrius Bendoraitis - kontrabosas
Arūnas Šlaustas - fortepijonas
Mindaugas Piečaitis - dirigentas

Onutė Narbutaitė
GESANG mecosopranui, tenorui, bosui, obojui ir vargonams
(tekstas Rainerio Maria Rilkės, 1997)

Inesa Linaburgytė - mecosopranas
Edgaras Montvidas-Prudkauskas - tenoras
Ignas Misiūra-Tumanov - bosas
Juozas Rimas - obojus
Jūratė Landsbergytė - vargonai

Loreta Narvilaitė
ŠAUKSMAS - ŠVIESA dviem trimitams ir dviem fortepijonams (1999)**

Algirdas Januševičius - trimitas
Saulius Žvirblis - trimitas
Tamami Honma - fortepijonas
Petras Geniušas - fortepijonas

Mindaugas Urbaitis
RAMYBĖ styginių kvartetui ir fortepijonui (2000)

Tamami Honma - fortepijonas
Valstybinis Vilniaus kvartetas:
Audronė Vainiūnaitė - smuikas
Artūras Šilalė - smuikas
Girdutis Jakaitis - altas
Augustinas Vasiliauskas - violončelė

Vytautas Barkauskas
KARALAITĖS KELIONĖ. PASAKA styginių kvartetui ir fortepijonui 4 rankoms, op. 114 (2000)

Tamami Honma - fortepijonas
Petras Geniušas - fortepijonas
Valstybinis Vilniaus kvartetas

Remigijus Merkelys
MIKONST fortepijonui ir styginių kvartetui (2000)

Tamami Honma - fortepijonas
Valstybinis Vilniaus kvartetas

** premjera

OSVALDAS BALAKAUSKAS
DAL VENTO violončelei ir fortepijonui (1999) - "iš vėjo" - žaisminga, kiek svinguojanti, gan virtuoziška 10-ies minučių pjesė.
Osvaldas Balakauskas

BRONIUS KUTAVIČIUS
PRAEITIES LAIKRODŽIAI II fleitai, obojui, klarnetui, fagotui, trimitui, valtornai, trombonui, fortepijonui, dviem smuikams, altui, violončelei ir kontrabosui (2000). Kūrinys parašytas Paryžiaus leidyklos "Le Chant du Mond" užsakymu, atliktas Meksikos ir Danijos šiuolaikinės muzikos festivaliuose. Kūrinį sudaro dvi dalys: "Gėlių laikrodis" ir "Žvaigždžių laikrodis". Antrieji "Praeities laikrodžiai" su pirmaisiais, parašytais 1978 m., mažai ką turi bendra: ten - totalinis serializmas, čia - pastarojo laikotarpio mano kūrybos stiliui būdingos dermės, faktūra, ritmika, repetityviškumas. Pirmosios dalies pavadinimą pasufleravo japonų tradicijoje gyvuojantys gėlių laikrodžiai, kur kas valandą pražysta nauja gėlė. Antrojoje dalyje instrumentų partijos pereina per visus registrus, nuo žemiausių iki pačių aukščiausių garsų - ad astra.
Bronius Kutavičius

ONUTĖ NARBUTAITĖ (g. 1956) 1979 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos akademija) baigė prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę. 1979-1982 m. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose dėstė teorines disciplinas. Nuo 1982 m. atsidėjo tik kūrybai ir gyvena Vilniuje. 1997 metais už oratoriją "Centones meae urbi" ("Skiautinys mano miestui") kompozitorė pelnė Lietuvos Nacionalinę premiją. Onutė Narbutaitė yra pelniusi ir keletą kitų reikšmingų apdovanojimų. Jos kūriniai nuolat užsakomi ir skamba daugelyje koncertų bei festivalių Lietuvoje ir užsienyje, tarp jų: Baltisk Musikfestival (Stockholm, 1991, 1992), Šlėzvigo-Holšteino festivalis (1992), Helsinkio festivalis (1992), Musikhost (Odensė, 1992), A*DEvantgarde (1993), Varšuvos ruduo (1994, 1997), Spurensuche (Heidelbergas, 1994), De Suite Muziekweek (Amsterdamas, 1995), Artgenda'96 (Kopenhaga), Kaustinen XX Chamber Music Week (Suomija, 1998).
Svarbesni kūriniai: Liberatio 3 fleitoms, 3 obojams, 3 valtornoms, 3 trombonams, lėkštėms, lėkštelėms, smuikui, altui, violončelei ir kontrabosui (1989), Opus lugubre styginių orkestrui (1991), Metabolė dviem obojams, klavesinui ir styginiams (1992), Centones meae urbi (Skiautinys mano miestui), oratorija sopranui, baritonui, mišriam chorui ir orkestrui (1997), Atverk užmaršties vartus, styginių kvartetas Nr. 2 (1980), Piešinys styginių kvartetui ir sugrįžtančiai žiemai, styginių kvartetas Nr.3 (1991), Mozartsommer fleitai, smuikui, altui ir klavesinui (1991), Vėrinys mušamiesiems, kontrabosui ir 3-4 aukštos tesitūros instrumentams arba balsams (1995), Winterserenade fleitai, smuikui ir altui (1997), Gesang altui, tenorui, bosui, obojui ir vargonams (tekstas R. M. Rilkės, 1997), Rudens riturnelė. Hommage a Fryderyk smuikui, altui, violončelei ir fortepijonui (1999), Melodija Alyvų sode trimitui ir 2 styginių kvartetams (2000).

GESANG mecosopranui, tenorui, bosui, obojui ir vargonams (tekstas R. M. Rilkės, 1997) parašyta Vestfalijos taikos 350-osioms metinėms skirtam projektui "Europa cantans - Gebete für den Frieden". Taikos viltis slypi mūsų kasdieniuose judesiuose ir kiekvienoj sąžiningoj kūrybos pastangoj. Dar ne taip seniai buvome užrakinti imperijoje, kur žodis "taika" buvo tarp dažniausiai ir garsiausiai rėkiamų, ir labiausiai beprasmių žodžių. Todėl taikos maldai renkuosi tylias užuominas - fragmentą iš Rainerio Maria Rilkės poemos "Sakmė apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį". Manau, kad kai kurių klausytojų atmintyje sušmėžuos ir kiti, čia nepanaudoti, šio teksto fragmentai: "Und der Mut ist so Müde geworden und die Sehnsucht so groß". - "Ir dvasia jau visai pavargo, ir ilgesys toks bekraštis (H. Nagio vertimas). Amžinas, nesunaikinamas ilgesys, kuris visur ir visada galiausiai virsta giesme.
Onutė Narbutaitė

Sargybos laužas. Būrys sėdi aplinkui ir laukia. Laukia dainos. Bet visi taip pavargę. Raudona šviesa sunki. Ji gula and dulkėtų batų. Ji užsliuogia iki kelių ir žiūri į sune

Kontaktai

(c) 2009 Lietuvos kompozitorių sąjunga