Afiša    |    LKS    |    Nariai    |    Padaliniai    |    Festivaliai    |    Paslaugos    |    Konkursai    |    Veikla    |    DAR   

ALGIRDAS JONAS AMBRAZAS

M. Aleksos nuotr.Muzikologas gimė 1934 m. Kaune, baigė M. Alšlebėnaitės fortepijono kl. Kauno J. Gruodžio muzikos mokykloje, 1952-1958 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) S. Vainiūno fortepijono ir E. Balsio muzikos teorijos klasėse. 1969 m. apgynė daktaro disertaciją „Juozo Gruodžio kūrybinio palikimo klausimai", 1991 m. - habilituoto daktaro disertaciją „Juozas Gruodis ir lietuvių kompozitorių mokyklos formavimasis".
1955-1957 m. dirbo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar LMTA) koncertmeisteriu, 1957-1959 m. Lietuvos radijo ir televizijos komitetо (LRT) muzikos redaktoriumi, 1959-1964 m. dėstė Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (dabar Vilniaus edukologijos universitetas), 1964 m. dirbo Lietuvos valstybinės filharmonijos muzikos redaktoriumi. 
Nuo 1964 m. dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą Lietuvos konservatorijoje (dabar LMTA): buvo Muzikos teorijos laboratorijos vedėjas, Muzikos teorijos katedros pedagogas (nuo 1968 m.; nuo 1982 - profesorius, 1987-1998 - vedėjas); LMTA Muzikologijos instituto mokslinis vadovas (1993-2005). 1998-2005 m. Kultūros, filosofijos ir meno instituto (dabar Lietuvos kultūros tyrimų institutas) vyriausias mokslinis bendradarbis. Nuo 2005 m. - LMTA profesorius emeritas. Dėstyti dalykai: muzikos kūrinių analizės metodai (doktorantams, meno aspirantams), muzikos teorinės sistemos, šiuolaikinės muzikologijos teorijos.
Nuo 1960 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos narys (1971-1975 m. LKS muzikologų sekcijos pirmininkas, 1975-1991 m. LKS valdybos narys), 1991-1999 m. Lietuvos Mokslo tarybos narys, 1997-2004 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto Tarybos narys. 1993-2011  m. LMTA Senato narys, nuo 1994 m. Doktorantūros ir habilitacijos komisijos narys, 2003-2011 m. - LMTA ir Kultūros filosofijos ir meno instituto Jungtinės doktorantūros komisijos pirmininkas. 
Nuo 1967 „Menotyros" redakcinės kolegijos narys, 1962-1977 m. almanacho „Muzika ir teatras" redakcinės komisijos narys, 1979-1992 m. almanacho „Muzika" redakcinės komisijos pirmininkas, 1998-2007 m. Muzikos enciklopedijos vyriausiasis redaktorius, 2000-2011 m. - „Lietuvos muzikologijos" redakcinės komisijos pirmininkas. 
Prof. A. Ambrazas išleido 11 knygų, 2 iš jų - užsienio kalbomis, paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių Lietuvos periodiniuose ir mokslo leidiniuose, Lietuvos, Rusijos, Suomijos enciklopedijose, Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos muzikos leidiniuose, skaitė mokslinius pranešimus tarptautinėse konferencijose Švedijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Baltijos šalyse.
1979 m. už vadovėlį „Muzikos kūrinių analizės pagrindai" A. Ambrazui suteikta Lietuvos valstybinė premija. 2007 m. jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gerdimino ordino Karininko kryžiumi, 2008 m. jam suteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija. 2015 m. Lietuvos kompozitorių sąjunga pristatė prof. A. J. Ambrazo kandidatūrą Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai. 
Moksliniai interesai: bendrieji muzikos teorijos klausimai, XX a. Lietuvos muzikinė kultūra, J. Gruodžio, J. Juzeliūno kūryba.

SVARBIAUSIEJI DARBAI
Monografijos

Julius Juzeliūnas. Gyvenimo ir veiklos panorama. Kūrybos įžvalgos. Monografija. Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga (rengiama spaudai).
Algirdas Jonas Ambrazas. Muzikos tradicijos ir dabartis: Studijos. Straipsniai. Atsiminimai. Sudarė Gražina Daunoravičienė. Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2007. 439 p. ISBN 978-9986-906-97-1.
Жизнь и творчество Юозаса Груодиса. Ленинград: Советский композитор, 1985. 120 p.
Juozo Gruodžio gyvenimas ir kūryba. Vilnius: Vaga, 1981. 374 p.
Muzika ir dabartis: šiuolaikinės muzikos etiudai. Vilnius: Vaga, 1969. 110 p.
Юозас Груодис. Очерк жизни и творчества (1884-1948). Москва-Ленинград: Музыка, 1964. 63 p.
Kompozitorius Juozas Gruodis. Kaunas: Valstybinė pedagogikos literatūros leidykla, 1960. 60 p.

Sudaryti, redaguoti leidiniai
Juozas Gruodis epochų sankirtose: straipsniai, atsiminimai, dokumentai. Sudarė Algirdas Jonas Ambrazas. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2009. 530 p. ISBN 978-9986-503-88-0.
Lietuvos muzikos istorija. II knyga. Nepriklausomybės metai. 1918-1940. Sudarė A. J. Ambrazas. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2009. 800 p. ISBN 9789986503859.
Julius Juzeliūnas: straipsniai, kalbos, pokalbiai, amžininkų atsiminimai. Sudarė Algirdas Ambrazas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002. 671 p. ISBN 9986-39-251-9.
Julius Juzeliūnas. Bukleto sudarytojas Algirdas Ambrazas. Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 1996. 23 p.
Juozas Gruodis. Dainos ir giesmės chorams. Sudarymas ir spec. redagavimas Algirdo Ambrazo. Vilnius: Muzika, 1994. 44 p.
J. Gaudrimas. Muzikologijos baruose. Sudarė Algirdas Ambrazas. Vilnius: Vaga, 1985, 340 p.
Juozas Gruodis. Kūriniai chorams. Sudarytojas ir spec. redaktorius Algirdas Ambrazas. Vilnius: Vaga, 1984. 187 p.
Konstancija Brundzaitė. Vokaliniai kūriniai. Sudarė ir parengė Algirdas Ambrazas. Vilnius: Vaga, 1974. 160 p.
Juozas Gruodis. Solo dainos. Sudarė ir redagavo A. Ambrazas. Vilnius: Vaga, 1970. 104 p.
Juozas Gruodis: straipsniai, laiškai, užrašai. Amžininkų atsiminimai (sudarymas, įžanginis straipsnis, komentarai A. Ambrazo). Vilnius: Vaga, 1965. 394 p.

Vadovėliai, mokymo priemonės
Baroko muzikinės formos. In: Muzikos kalba. II dalis. Barokas. Sudarytoja Gražina Daunoravičienė. Vilnius: Enciklopedija, 2006. P. 277-369.
XX amžiaus harmonijos teorija. Vokietija, Austrija. Vilnius: LTSR aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerija, 1986. 138 p.
Funkcinės teorijos klasikai. Vilnius: LTSR aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerija, 1981. 112 p.
Nuo Carlino iki Rymano. Vilnius: LTSR aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerija, 1980. 116 p.
Muzikos kūrinių analizės pagrindai (bendraautoriai: B. Ambraziejus, J. Antanavičius, A. Venckus. A. J. Ambrazo autorinis tekstas ir mokslinis redagavimas). Vilnius: Vaga, 1977. 578 p.

Moksliniai straipsniai
Nerealizuoti Juozo Gruodžio operos projektai. Žymiosios muzikos ir teatro asmenybės: jų veiklos projekcija Lietuvos kultūroje. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2009. P. 6-13.
Nationale Aspekte in den Ansicheten und im Schaffen von Julius Juzeliūnas. Nationale Musik im 20. Jahrhundert: Kompositorische und gesellschaftliche Aspekte. Bonn: Institut für deutsche Musikkultur im östlichen Europa, 2004. P. 291-300.
Iš Lietuvos konservatorijos (LMA) muzikologinių kontaktų su Vakarų pasauliu istorijos. Lietuvos muzikos akademija kelyje į Europos aukštojo mokslo erdvę. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 2003. P. 25-31.
Bedeutung von Sigfrid Karg-Elert für die Harmonik einiger litauischen Komponisten. Musikgeschichte zwischen Ost- und Westeuropa. Bonn: Institut für deutsche Musikkultur im östlichen Europa, 2003. P. 15-34.
Requiem in Litauen: Tradition und Erneuerung. Musikgeschichte zwischen Ost- und Westeuropa: Kirchenmusik-geistliche Musik-religiöse Musik, herausgegeben von Helmut Loos und Klaus-Peter Koch, Edition IME: Reihe I, Schriften; Bd. 7. Studio-Verlag, 2002. P. 17-32. ISBN 3-89564-072-7.
„Auki, auki, žalias beržas". Liaudies daina Felikso Bajoro vokaliniuose cikluose. Feliksas Bajoras. Viskas yra muzika. Sudarytoja Gražina Daunoravičienė. Vilnius: Artseria, 2002. P. 159-171.
Prinzipien der theoretischen Heranbildung der Musikwissenschaftler an der Litauischen Musikakademie. Dvidešimtojo amžiaus muzika muzikologijos akiratyje. Baltijos šalių muzikologų darbai. Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2001. P. 230-238.
Die Lehre von Heinrich Schenker in dem musikwissenschaftlichen Kontext des 20. Jahrhunderts. Muzikos komponavimo principai: teorija ir praktika. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 2001. P. 31-41.
M. K. Čiurlionio muzikos tautinio stiliaus raida. M. K. Čiurlionis ir lietuvių muzikinės kultūros raida. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 2000. P. 4-17. 
M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške" analitinės interpretacijos. Lietuvos muzikologija. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, KMI, 2000. Nr. 1. P. 6-15.
E. Balsio muzikos tautinis savitumas. Eduardas Balsys. Vilnius: Baltos lankos, 1999. P. 184-204.
Combat pour la liberté nationale dans les opéras des compositeurs lituaniens. L'Europe et son combat pour la liberté à travers le théatre et l'opéra. Paris: Klincksieck, 1996. P. 207-217.
Die Rolle des Leipziger Konservatoriums für die Entstehung der litauischen Symphonik: M. K. Čiurlionis und J. Gruodis. Musikgeschichte zwischen Ost- und Westeuropa. Sankt Augustin: Academia Verlag, 1996. P. 123-133.
Teodoro Brazio indėlis į muzikos teorijos raidą Lietuvoje. Menotyra, 1995, Nr. 1. P. 43-46.
Volksmusikelemente und zeitgenössische Ausdrucksmittel im Schaffen litauischer Komponisten. Sowjetische Musik: Betrachtungen und Analysen. Akademie der Künste der DDR. Berlin, 1984. P. 113-119.
Проблема национального своеобразия в литовской профессиональной музыке. Прибальтийский музыковедческий сборник. 1. Вильнюс: Вага, 1982. С. 140-161.
J. Gruodis ir lietuvių liaudies muzika. Liaudies kūryba. Vilnius: Mintis, 1974. T. 2. P. 117-132.
Творчество Юозаса Груодиса. Музыка и музыканты братских народов Советского Союза. Ленинград: Музыка, 1972. С. 5-20.
Музыкально-эстетические взгляды Груодиса. Из истории музыки ХХ века. Москва: Музыка, 1971. С. 78-97.
Путь литовской симфонии. Статьи музыковедов Прибалтики. Москва: Советский композитор, 1968. С. 134-175.

Pranešimai konferencijose
M. K. Čiurlionis ir J. Gruodis: prie lietuvių tautinės kompozitorių mokyklos ištakų. Konferencija „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: His Time and Our Time". Vilnius, 2011 m. rugsėjo 22 d.
Nacionaliniai klausimai J. Juzeliūno pažiūrose ir kūryboje. XXXVII Baltijos muzikologų konferencija „Nacionalinė kultūra ir globalizacija". Ryga, 2003 m. spalio 23 d.
S. Karg-Elerto poveikis kai kurių lietuvių kompozitorių harmonijai. XXXV Baltijos muzikologų konferencija „Vokietijos ir Baltijos šalių muzikiniai ryšiai: praeitis-dabartis-ateitis". Vilnius, 2001 m. spalio 18 d.
Tradicijos ir novatoriškumas J. Juzeliūno Šeštojoje („Patarlių") simfonijoje. XXXI Baltijos muzikologų konferencija „Muzikos stilius ir dešimtojo dešimtmečio Baltijos šalių kompozitorių muzika. Ryga, 1997 m. spalio 9 d.
Muzikologų teorinio lavinimo principai Lietuvos muzikos akademijoje. XXIX Baltijos muzikologų konferencija „Muzikologinis požiūris į XX a. muziką. Muzikologijos mokymo universitetinis lygmuo". Vilnius, 1995 m. spalio 19 d.
H. Schenkerio teorijos paradoksai. XXVII Baltijos muzikologų konferencija „Edvardas Griegas ir Baltijos šalių  nacionalinės muzikos mokyklos. Heinrichas Schenkeris ir XX a. muzikos teorija". Talinas, 1993 m. gruodžio 1 d.
U żródeł litewskiej szkoły kompozytorskiej. II lenkų-lietuvių muzikologijos sesija. Krokuva, 1990 m. gruodžio 11-12 d.
Kai kurios H. Ellerio ir J. Gruodžio kūrybos paralelės. XXI Baltijos muzikologų konferencija „Baltijos šalių muzikinės kultūros tarptautiniai aspektai". Piarnu, 1987 m. rugsėjo 16 d.
Nacionalinio savitumo problema lietuvių profesinėje muzikoje. XII Baltijos muzikologų konferencija „Estijos, Latvijos ir Lietuvos kompozitorių mokyklos". Talinas, 1978 m. lapkričio 23 d.
Erforschung und Pflege der Volksmusik im Sowjet-Litauen. 1. internazionale Konferenz zur Erforschung der Volksmusik und -tanz im Ostseeraum. Stockholm, 1978 m. birželio 3-5 d.
Kai kurie muzikologų teorinio parengimo klausimai. V Baltijos muzikologų konferencija „Muzikologijos problemos". Vilnius, 1971 m. lapkričio 11 d.
Folkloras šiuolaikinėje lietuvių muzikoje. III Baltijos muzikologų konferencija. Talinas, 1969 m. gruodžio 17 d.

Kitos publikacijos
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Juozas Gruodis: prie lietuvių tautinės kompozitorių mokyklos ištakų. Muzikos barai. 2011. Nr. 11-12, p. 6-11. 
Epitafija Juliui Finkelšteinui. Muzikos barai. 2010, Nr. 9-10. P. 50-55.
Atsisveikinimo žodis kolegei [apie O. Narbutienę]. Muzikos barai. 2007, Nr. 7-8. P. 22-23.
In memoriam Ona Narbutienė (1930-2007). Lithuanian Music Link. 2007-2008. Nr. 15.
Ilgai laukta premjera. Juliaus Juzeliūno opera „Žaidimas". 7 meno dienos, 2007-01-19.
Palikęs gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje. Minint Juliaus Juzeliūno 90-metį. 7 meno dienos. 2006-02-17.
Nepažįstamoji Juliaus Juzeliūno opera (90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms). Muzikos barai, 2006. Nr. 1-2. P. 36-39.
Juozo Gruodžio ir Juliaus Juzeliūno veiklos ir kūrybos paralelės. Literatūra ir menas. 2005-02-11.
„Pavasario naktis Berlyne" [apie J. Gruodį]. Muzikos barai. 2005, Nr. 1. P. 1-3. 
Prisimenant Claude'ą Ballifą. Muzikos barai, 2004, Nr. 9. P. 42-44.
Lietuvių muzikos bičiulis - Claude'as Ballifas (1924-2004). In memoriam. Literatūra ir menas, 2004-09-10.
Стареишина литовской музыки: заметки о новых произведениях Ю. Юзелюнаса. Музыкальная академия, 2000, Nо. 3. С. 141-144.
Muzika kaip tekstas. Literatūra ir menas, 1993-10-30.
Claude Ballif: muzikas, mąstytojas, žmogus. Krantai, 1991, Nr. 3. P. 49-50.
Gėlės ant Milašiaus kapo. Krantai, 1989, Nr. 3. P. 6-13.
Paryžiaus muzikologinė mozaika. Gaida. Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 1989, Nr. 1. P. 27-32.
Kelias į aukštumas [J. Juzeliūno 70-mečiui]. Tiesa, 1986-02-20.
Основоположение литовской композиторской школы. Советская музыка, 1985, Nо. 1. С. 80-84.
Mokslininkas. Pedagogas. Visuomenininkas [apie J. Gaudrimą]. Kultūros barai, 1979, Nr. 1. P. 12-19.
Trys premjeros [apie J. Juzeliūno IV simfoniją, S. Vainiūno IV koncertą fortepijonui ir orkestrui, B. Kutavičiaus „Dzūkiškas variacijas"]. Tiesa, 1975-08-14.
J. Gruodis ir nūdiena. Literatūra ir menas, 1974-12-21.
Приблизить теорию к практике. Советская музыка, 1973, Nо. 1. С. 43-46.
Muzikas ir švietėjas [apie T. Brazį]. Literatūra ir menas, 1970-12-05.
Pirmoji lietuvių smuiko sonata. Muzika ir teatras. Vilnius: Vaga, 1969. P. 86-94.
Рачюнас Антанас. Пятая симфония. Советская симфония за 50 лет. Ленинград: Музыка, 1967. С. 313-319.
Дорогой дерзаний [о Ю. Юзелюнасе]. Советская музыка, 1965, Nо. 8. P. 32-38.
Kūrybinio subrendimo vaisiai [apie J. Juzeliūno kūrybą]. Muzika ir teatras. Vilnius: Vaga, 1963. P. 120-142.
Lietuviškos simfonijos kelias. Muzika ir teatras. Vilnius: Vaga, 1962. P. 147-174.

Atnaujinta 2015-08-25

Kontaktai

(c) 2009 Lietuvos kompozitorių sąjunga