Afiša    |    LKS    |    Nariai    |    Padaliniai    |    Festivaliai    |    Paslaugos    |    Konkursai    |    Veikla    |    DAR   

DAIVA KŠANIENĖ

Muzikologė gimė 1943 m. Šiauliuose. Baigusi Šiaulių aukštesniąją muzikos mokyklą, studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), prof. Juozo Gaudrimo klasėje, kurią baigė 1965 m. 1998 m. apsigynė daktaro disertaciją „Muzikinis gyvenimas Mažojoje Lietuvoje ir Klaipėdos krašte iki 1940 m.: lietuvių ir vokiečių kultūrų sąveika" (humanitariniai mokslai, menotyra 03 H. Muzikologija H 320).
1965-1971 m. dirbo Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje muzikos istorinių ir teorinių dalykų dėstytoja. 1971-1995 m. dirbo Lietuvos valstybinės konservatorijos (LMTA) Klaipėdos fakultetuose. Nuo 1995 metų dirba Klaipėdos universiteto Menų fakultete - yra Muzikos teorijos ir istorijos katedros vedėja, profesorė. Skaitomi kursai: muzikos istorija, operos dramaturgija, muzikos kalba, komunikacijų teorija ir praktika, lektorinė praktika; vadovauja magistrantų moksliniams darbams. 
Nuo 1997 m. yra Klaipėdos universiteto (KU) Senato pirmininkė, KU Menų fakulteto Tarybos narė, KU redakcinės kolegijos narė; KU Menų fakulteto redakcinės kolegijos pirmininkė; KU leidinio „Tiltai" redkolegijos narė (1998-2006); LKS Klaipėdos skyriaus pirmininkė (1998-2003), Klaipėdos miesto Meno ir kultūros tarybos narė; L. Rėzos mokslinių darbų konkurso narė (Mažosios Lietuvos fondas JAV); KU meno rėmimo fondo narė; KU Baltijos istorijos ir archeologijos instituto Tarybos narė (nuo 2004); Klaipėdos Muzikinio teatro meno tarybos narė (nuo 2006 m.); Lietuvos Mokslo tarybos ekspertė (2003-2006); KU Muzikos srities atestacinės komisijos narė (nuo 2006 m.); M. L. Rėzos kuratoriumo narė (nuo 2007 m.); Lietuvos nacionalinių premijų komisijos narė (nuo 2008 m.); Mažosios Lietuvos enciklopedijos redkolegijos narė (nuo 2008 m.).
Muzikologė stažavosi Maskvos, Peterburgo konservatorijose, Čikagos (JAV) lituanistikos centre. Klaipėdos universitete organizavo penkias respublikines muzikologų konferencijas „Muzikos meno idėjos ir keliai".
Daiva Kšanienė yra gavusi Lietuvos kultūros ministerijos stipendiją (2003, 2005), apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu (Riterio kryžiumi, 2008 m.), Vydūno vardo premija (2001 m., JAV), Lietuvos kompozitorių sąjungos teikiama V. Landsbergio fondo premija (2004 m.), yra Klaipėdos kultūros magistrė (2004).
Moksliniai interesai: Mažosios Lietuvos muzikinė kultūra, Lietuvos muzikinė kultūra.

SVARBIAUSIEJI DARBAI
Monografijos

Muzikinės kultūros keliais. Klaipėda: KU leidykla, 2011. 772 p. ISBN 978-9955-18-576-5.
Apie muziką ir laiką - 1965-2005: Klaipėdos muzikinio gyvenimo fragmentai. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007.  657 p. ISBN 978-9955-18-184-2.
Muzika Mažojoje Lietuvoje. Lietuvių ir vokiečių kultūrų sąveika (XVI a.-XX a. 4 dešimtmetis). Klaipėda, 2003. 519 p. ISBN 9955-585-20-X.
Muzika Klaipėdos krašte: muzikinis gyvenimas iki 1939. Kaunas : Europa, 1996. 189 p. ISBN 9986-27-030-8.

Svarbesni moksliniai straipsniai
47 straipsniai, išspausdinti rinkinyje „Muzikinės kultūros keliais", čia neminimi.
Muzikos plėtros ypatybės Klaipėdos krašte (1923-1939). Lietuvos muzikos istorija. II knyga. Nepriklausomybės metai 1918-1940. Sud. Algirdas Jonas Ambrazas. Vilnius, 2009. P. 96-116. ISBN 978-9986-503-85-9.
Lietuviškos bažnytinės katalikiškos muzikos sklaida Mažojoje Lietuvoje ir Klaipėdos krašte. Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, XX. Vilnius, 2006. P. 187-198. ISSN 1392-0499.
Pajūrio motyvai Mažosios Lietuvos kompozitorių kūryboje XVII a.-XIX a. pradžioje. Baltija, 2002, p. 100-105.

Pranešimai konferencijose
Die deutsche Chorbewegung im Memelland vom Ende des 19. Jahrhunderts bis zum Zweiten Weltkrieg. Konferencija: „Memel als Brücke zu den baltischen Ländern. Kulturgeschichte Klaipėdas vom Mittelalter bis ins 20. Jahrhundert". Klaipėdos universitetas, 2009 m. birželio 19 d.
Martyno Mažvydo giesmės kompozitorės Kristinos Vasiliauskaitės kūryboje. Konferencija „Lietuvininkai ir lietuviai. Lietuvininkų tapatumo problemos šiandien". Klaipėda, KU Humanitarinių mokslų fakultetas, 2006 m. lapkričio 30 d.
Religinės pasaulėjautos aspiracijos lietuviškose ir lenkiškose giesmėse [The aspirations of religious Outlook in the Lithuanian and Polish songs]. Tarptautinė mokslinė konferencija „Naujoji Europa ir humanitariniai mokslai" [„Humanities in new Europe"]. Kaunas, Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultetas, 2005 m. sausio 13-14 d.
Šiaurės vakarų lietuvių ir pietvakarių latvių vestuvinių dainų muzikiniai ypatumai. Tarptautinė konferencija „Baltai ir jų giminaičiai". Klaipėda, KU Humanitarinių mokslų fakultetas, 2004 m. gegužės 14-15 d.
Lietuviškos dainos ir giesmės vaidmuo puoselėjant lietuvių kalbą XIX a. II p.-XX a. pradžioje. Konferencija „Lietuviškos spaudos atgavimui 100 metų: knygnešystė ir jos įtaka lietuviškos spaudos ir kultūros išsaugojimui". Klaipėda, KU Socialinių mokslų fakultetas, 2003 m. lapkričio 19 d.
Juozo Bertulio indėlis į Klaipėdos krašto bažnytinę katalikišką muziką. Jo gyvenimas, veikla ir kūryba. LKMA XIX suvažiavimas. Šiaulių universitetas, 2003 m. birželio 26 d.
Karaliaučiaus universiteto reikšmė Mažosios Lietuvos muzikinės kultūros formavimuisi. Konferencija „Baltijos regiono muzika: nūdiena ir perspektyvos". Klaipėda, KU Muzikologijos institutas, 2003 m. kovo 27 d.
Muzikos kritika ir publicistika. Konferencija „Muzikos meno būklė ir perspektyva Vakarų Lietuvoje". Lietuvos kultūros kongresas. Klaipėda, KU menų fakultetas, 2003 m. vasario 21 d.
Musikkultur in Kleinlitauen im 18 Jahrhundert. XXXV Tarptautinė Baltijos muzikologų konferencija. Vilnius, 2001 m. spalio 18-21.
Muzikinės kultūros apraiškos Mažojoje Lietuvoje XVIII amžiuje. III tarptautinė mokslinė konferencija „Baltijos regiono muzika: istorija ir nūdiena". Klaipėda, KU Muzikologijos institutas, 2001 m. gegužės 10-13 d.

Mokomieji leidiniai
Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto muzikos bei kultūros veikėjai (XVI a.-XX a. pirmoji pusė). Biografinis žinynas, Klaipėda, 2000. Įtrauktas į "Baltic Biographical Archyve", Series II. Microfiche Editon. K.G. Saur. A. Thomson Learning Company. 2003.
Įžymūs lietuvių poetai ir muzika. Klaipėda: Menininkų namų leidykla, 1994. 25 p. 
Rusų muzikos istorija (XIX a. II pusė). Mokymo priemonė. Lietuvos Respublikos Kultūros ir švietimo ministerija. Klaipėda: „Ryto" spaustuvė, 1991. 125 p.
Rusų muzikos istorija (iki XIX a. vidurio). Mokymo priemonė muzikos mokytojų specialybės studentams. Vilnius: LTSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija. 1988. 101 p.

Svarbesni mokslo populiarinimo straipsniai
Lietuviškam Klaipėdos operos teatrui - 75-eri. Klaipėda. Durys. 2009 lapkričio 25. P. 4.
Simonas Dachas ir muzika. Iš muzikos istorijos. Muzikos barai, 2009 kovas-balandis, Nr. 3-4 (374-375). P. 35.
Graži Vydūno dainų rinkinių sukaktis. Muzikos barai, 2009, sausis-vasaris, Nr. 1-2 (372-373). P. 33.
Mažosios Lietuvos dainius (apie A. Storostą). Klaipėda. Durys. 2008 balandžio 30. P. 4.
Mažosios Lietuvos dainų šventėms - 80 metų. Mokslas ir gyvenimas. 2007, Nr. 8 (586). P. 11-13.
2005 m. Klaipėdos kultūrinio gyvenimo kronika. In: Baltija. Klaipėda, 2006. P. 147.
Instrumentinė muzika Mažojoje Lietuvoje ir Klaipėdos krašte. In: Tarp Šilutės ir Berlyno. Šilutė, 2004. P. 37-55.
Didžiausias festivalio laimėjimas - opera (R. Bočiulytės rašinio kontekste). Klaipėda. Durys. 2003 rugpjūčio 27 d. P. 2-3.
Pajūrio motyvai Mažosios Lietuvos kompozitorių kūryboje XVII a.-XIX a. pradžioje. Baltija, 2002. P. 100-105.
Mažosios Lietuvos dainos sugrįžta į gimtinę. Klaipėda. Durys. 2002 spalio 30 d. P. 10.
Menas Klaipėdos universitete. Klaipėda, 2002 vasario 27, p. 20.
Klaipėdos miesto muzikinė kultūra. Mokslas ir gyvenimas. 2002, Nr. 7-8. P. 52-55.
Jie kėlė lietuviškąją kultūrą. Klaipėdos krašto kultūrinės draugijos „Aukuras" bei pirmojo muzikinio spektaklio pastatymo 80-čiui. Klaipėda, 2002 sausio 15. P. 5.
Menų fakultetas Klaipėdos miestui. In: Klaipėdos universiteto menų fakultetas 1971-2001. Klaipėda, 2001. p. 15-18.
Mažoji Lietuva: muzikinio gyvenimo ypatumai (I). Draugas. 2001 spalio 6, spalio 20, Nr. 205 (37), p. 1-2.
Daina ir giesmė Mažojoje Lietuvoje I. Klaipėdos krašto lietuviškų chorų veikla 1923-1939 metais. Tėviškės žiburiai. 2001 rugpjūčio 28, rugsėjo 4, rugsėjo 11, Nr. 35, 36, 37, (2686), p. 7.
J. S. Bacho epochos muzika Mažojoje Lietuvoje (1, 2). Mažosios Lietuvos gyventojų muzikinio gyvenimo gyvybiškoji apraiška - liuteroniškoji giesmė (1). Vokiečių žinios, 2000, lapkritis, Nr. 11 (114), p. 2; gruodis, Nr 12 (115), p. 2.
Menas Klaipėdos universitete. In: Klaipėdos universitetas. Klaipėda: KU leidykla, 2000. P. 74-94.

Kitos publikacijos
Pratarmė knygai Guido Michelini. Mažosios Lietuvos giesmynų istorija: nuo Martyno Mažvydo iki XIX a. pabaigos. Klaipėda: KU leidykla, 2009. P. 7-10.
Visą laiką su muzika. Jurga Petronytė. Vakarų ekspresas. 2000 m. rugsėjo 30 d. Nr. 230 (2571). P. 9.
Jubiliejiniai "Marių klavyrai. Klaipėda. Durys. 2000 m. spalio 25 d. P. 18.
Gimtadienis bus kuklus, o šventę teks...nukelti į rudenį. Vakarų ekspresas, 2003 m. liepos 4 d. P. 11.

Straipsniai Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, Muzikos enciklopedijoje, Mažosios Lietuvos enciklopedijoje.

CD bukletai
CD Fortepijoninis duetas „Paralelės" (I. Maknavičienė, T. Romaškina). Bukleto teksto autorė ir redaktorė. 2009.
Bukletas CD: Tatjana Romaškina, 2007.
Bukletas CD: Vilimantas Bružas, 2007.
Pianistė Inga Maknavičienė. XIII naujosios muzikos festivalis „Marių klavyrai". Bukletas, 2006. 23 p.
„Klaipėdos kompozitoriai" CD bukletas, 2005.
Bukletas „Klaipėdos kompozitorių kūriniai" CD. Sudarytoja. 2004.
Klaipėdos kompozitorių kūrinių CD bukleto autorė ir redaktorė. 2003 lapkritis.

Atnaujinta 2012-04-02

Kontaktai

(c) 2009 Lietuvos kompozitorių sąjunga