Afiša    |    LKS    |    Nariai    |    Padaliniai    |    Festivaliai    |    Paslaugos    |    Konkursai    |    Veikla    |    DAR   

DANUTĖ PETRAUSKAITĖ

Gimė 1952 m. Vilniuje. Nuo 1953 iki 1973 metų gyveno Kaune, ten baigė XII vidurinę mokyklą ir J. Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą. 1973-1978 m. studijavo muzikos istoriją Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos Muzikos ir teatro akademija). Ją baigusi dvejus metus dirbau Lietuvos televizijoje muzikos redaktore. 
1980 m. persikėlė gyventi į Klaipėdą ir ėmė dėstyti muzikologiją Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose (dabar Klaipėdos universiteto Menų fakultetas), kur dirba iki šiol. 1994 m. jai suteiktas pedagoginis docentės vardas, nuo 2005 m. - profesorė. Nuo 2001 m. - Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Muzikologijos instituto direktorė.
1986 m. pradėjo domėtis Klaipėdos krašto muzikinio gyvenimo ir muzikos pedagogikos istorija, todėl 1987 m. įstojo į Vilniaus universiteto pedagogikos teorijos ir istorijos specialybės neakivaizdinę aspirantūrą, kurią baigiau 1992 m., o 1993 m. apsigynė socialinių mokslų srities edukologijos krypties daktaro disertaciją „Klaipėdos muzikos mokykla kaip pedagoginė sistema ir jos reikšmė tarpukario Lietuvos muzikiniam švietimui (1923-1939 m.)". Tuo metu nemažai rašė ir apie šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrybą, todėl 1987 m. kaip muzikologė buvau priimta į Lietuvos kompozitorių sąjungą.
1991, 1995 ir 2001 m. stažavosi Čikagos Lituanistikos tyrimo ir studijų centre esančiame J. Žilevičiaus ir J. Kreivėno lietuviškos muzikos archyve, 1991 ir 1995 - Putnamo „Alkos" archyve. 2004-2009 m. skaitė paskaitas pagal Erasmus mobilumo programą Greifsvaldo, Liuneburgo (Vokietija), Alikantės ir Kadis (Ispanija), Ciuricho (Šveicarija), Prahos (Čekija), Harano (Turkija) universitetuose, Granados (Ispanija), Čukurovo ir Gaziantepo (Turkija), Zvolės (Olandija), Eisenstadto (Austrija) konservatorijose.
2005 m. parengė tarptautinį Erasmus intensyvios programos (IP) projektą „Mustufe: play music, study and enjoy" („Mustufe: muzikuok, studijuok ir džiaukis"), laimėjusį Europos Komisijos finansavimą. 2006-2008 m. - šio projekto vadovė.
2006-2007 m. dalyvavo moksliniame projekte „Los tradiciones musicales de diferentes comunidades como herencia cultural común de Europa: Valencia (España) y Samogitia (Lituania)" („Skirtingų bendruomenių tradicinė muzika kaip kultūrinis Europos paveldas: Valensija (Ispanija) ir Žemaitija (Lietuva)", kurį finansavo Valensijos vyriausybė.
2008 m. dalyvavo lietuvių-vokiečių moksliniame projekte „Litauische Musik. Idee und Geschichte einer musikalischen Nationalbewegung in ihrem europäischen Kontext" („Lietuvių muzika. Nacionalinės muzikos tradicijos idėja ir istorija europietiškame kontekste"), kurį finansavo bei rėmė Lietuvos ir Vokietijos valstybinės bei visuomeninės institucijos.
2009 m. parengė ir įgyvendino projektą „Vytauto Strolios biblioteka: sugrįžimas į Mažąją Lietuvą", kurį finansavo JAV lietuvių organizacijos.
2010 m. parengė ir 2011 m. pradėjo vykdyti mokslinį projektą „Lietuvių muzikinė kultūra migracijų kontekstuose: tautinio tapatumo ir muzikinės raiškos sąveika (1870-1990)", finansuojamą ES struktūrinių fondų. Dalyvavo LMT visuotinės dotacijos projekte „Lietuvių muzikinė kultūra migracijų kontekstuose: tautinio tapatumo ir muzikinės raiškos sąveika (1870-1990)“, jį vykdant, parengė daugiau kaip 1000 puslapių apimties monografiją „Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose 1870-1990. Tautinės tapatybės kontūrai“.
Yra paskelbusi apie 50 mokslinių straipsnių Lietuvoje ir JAV spaudoje, skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, veda koncertus, publikuoja muzikos kritikos straipsnius Lietuvos periodinėje spaudoje, informacinio pobūdžio straipsnius „Mažosios Lietuvos enciklopedijoje" ir „Muzikos enciklopedijoje". Yra tarptautinės draugijos Association for the Advancment of Baltic Studies narė, Lietuvos katalikų mokslo akademijos narė, žurnalo „Kūrybos erdvės" redakcinės kolegijos narė, Klaipėdos miesto Koncertų salės Meno tarybos pirmininkė (2007-2009). 2008-2010 m. - Lituanistinės duomenų bazės ekspertė, 2009-2010 m. - Lietuvos mokslo tarybos ekspertė.
Už mokslinę veiklą muzikologė 1995 m. apdovanota Mažosios Lietuvos Fondo dr. Vydūno premija, 2005 m. - KLASCO premija.
Moksliniai interesai: lietuvių muzikinė kultūra, lyginamieji pasaulio muzikinių kultūrų tyrimai.

SVARBIAUSIEJI DARBAI

Monografijos
Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose 1870-1990. Tautinės tapatybės kontūrai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015. 1087 p. 
Petras Armonas muzikinių kultūrų kryžkelėse. Klaipėda, 2005. 170 p.
Prudencija Bičkienė. Chicago: Draugas, 1998. 67 p.
Klaipėdos muzikos mokykla 1923-1939. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1998. 334 p.
Jeronimas Kačinskas. Gyvenimas ir muzikinė veikla. Vilnius: Baltos lankos, 1997. 562 p.

Sudaryti, redaguoti leidiniai
Leonas Baltušis. Žurnalistinė XX amžiaus mozaika. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007. 212 p.
Tiltai. Muzikologiniai diskursai: nuo choralo iki dodekatonikos. Klaipėda, 2004, priedas Nr. 21. 158 p.
Juozas Bertulis. Bažnytinė muzika. Sud. ir red. D. Petrauskaitė, R. Gudelis ir D. Kšanienė.  Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2004. 122 p.
Klaipėdos universitetas. 10 metų. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2000.

Moksliniai straipsniai
The Vetlatori Dance: "Little Angels Go to Heaven". Folklore. 2010, 121 (02), p. 143-170 (kartu su Jose Maria Esteve Faubel).
Das Konservatorium Klaipėda 1923 bis 1939. Litausch-deutsche Musikbeziehungen. Litausiche Musik. Idee und Geschichte einer musikalischen Nationalbewgung in ihrem europäischen Kontext. Leipzig: Gudrun Schröder Verlag, 2010, p. 349-364.
Nuo anekdotų iki nekrologų: muzikinio gyvenimo atspindžiai žurnale „Margutis". Oikos. 2010, Nr. 1 (9), p. 103-113.
The Lithuanian Treasure from Chicago: the Dr. Kazys Pemkus Collection at Klaipėda University Library. Fontes Artis Musicae. 2009, 56/1, p. 10-24.
Juozo Gruodžio muzikos sklaida išeivijoje. Juozas Gruodis epochų sankirtose. Sud. A. Ambrazas. Vilnius, 2009, p. 202-225.
Lithuanian Passages in the Life and Works of Foreign Composers. Lietuvos muzikologija. T. 9, 2008, p. 108-121.
The Spanish Dimension in Lithuanian Composer Jonas Tamulionis's works. Lituanus. 2007, vol. 53, p. 5-22 (kartu su Jose Maria Esteve Faubel).
Kodėl buvo populiarus šv. Kazimiero vardas JAV lietuvių bažnytinėje, edukacinėje ir muzikinėje veikloje. Soter. 2007, Nr. 23 (51), p. 221-246.
American Lithuanian Church Choirs - Nurturers of National Identity. Lituanus. 2006, vol. 52:2.
Muzika Kauno žydų gete. Lietuvos muzikologija. 2006, Nr. 7, p. 106-117.
JAV lietuvių bažnytiniai chorai - dvasingumo ir tautiškumo puoselėtojai. Soter. 2006, Nr. 19 (47), p. 153-175.
Draugystė iki mirties. Vytautas Bacevičius. Gyvenimo partitūra. Vilnius, 2005, p. 211-255.
Žilevičius' Lithuanian Musicology Archives: Past and Present. Fontes Artis Musicae. 2005, p. 45-59.
Lietuvių etninės muzikos tyrimas ir puoselėjimas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tiltai. 2004. Nr. 1, p. 91-100.
Lietuvių dainininkai JAV: mėgėjai ir profesionalai. Tiltai. 2004, priedas Nr. 21, p. 115-129.
JAV lietuvių vargonininkų veikla liturginės muzikos baruose. Soter. 2004, t. 12, p. 225-237.
Muzikinis lietuvių švietimas ir ugdymas JAV 1870-1940 metais: tautiškumo ir meniškumo sąveika. Kūrybos erdvės. 2004, Nr. 1, p. 34-43.
JAV lietuvių bažnytiniai chorai - dvasingumo ir tautiškumo puoselėtojai (1). Tiltai. 2004, priedas Nr. 25, p. 279-307.
Amerikos lietuvių vargonininkų sąjungos kūrimasis ir veikla. Soter. 2003, Nr. 9 (37), p. 197-206.
Lietuvių liaudies daina JAV: nuo pasilinksminimų iki tyrinėjimų. Lietuvos muzikologija. 2003, Nr. 4, p. 87-94.
Symphony Concerts in the Musical life of Lithuanians in the USA. Lituanus. 2003, vol. 49:3, p. 12-34.

Pranešimai konferencijose
Transatlantinės lietuvių (e)migrantų kelionės: tautiniai ir kultūriniai aspektai (1870-1940) - Klaipėdos universiteto Baltistikos centro konferencija „Tradicijos ir modernumo dermė, priešprieša, raidos perspektyvos". Klaipėda, 2010 m. lapkričio 11 d.
Traits and Reflections of Nostalgia in Lithuanian Music of the 20th Century. The Tenth International Conference of the Department of Musicology University of Arts in Belgrade Between Nostalgia, Utopia, and Realities. Belgradas, 2010 m. balandžio 16 d.
Muzikinio gyvenimo aktualijos JAV lietuvių spaudoje (1879-1949). Vytauto Didžiojo universiteto konferencija „Lietuvių išeivijos spauda: istorija ir dabartis". Kaunas, 2009 m.  kovo 19 d.
Lithuania of the 19th Century on the Cultural Crossroads: Searching for Identity in Exile (the USA).41st Baltic Musicological Conference 19th Century Musical Life: Structures and Processes. Talinas, 2008 m. spalio 10 d.
Between City and Village: the Development of Lithuanian Musical Culture in the End of the 19th and the Beginning of the 20th Century. Gesellschaft für Musikforschung, 14th International Congress Institute of Musicology Music and the City, Traditions and Perspectives of Urban Music Cultures. Leipcigas, 2008 m. rugsėjo 30 d.
Music Cooperation of Baltic Emigrants in the USA. 40th Baltic Musicological Conference Poetics and Politics of Place in Music. Vilnius, 2007 m. spalio 17 d.
Lithuanian passages in Music of Foreign Composers. 18th Congress of the International Musicological Society Passagen. Ciurichas, 2007 m. liepos 13 d.
Neo-folklorism in Contemporary Lithuanian Music: Sources and Trends. International Musicological Society Conference. Geteborgas, 2006 m. birželio 19 d.
Lietuvių muzikinis palikimas JAV ir jo integravimas į Lietuvos kultūrą. XIII pasaulio lietuvių mokslo ir kultūros simpoziumas. Vilnius, 2005 m. liepos 1 d.
Evolution of Lithuanian Ethnomusical Thought in the USA. International Conference Ethnic Culture: Traditions and Innovations. Vytautas Magnus University, Kaunas, 2002 m. lapkričio 7 d.
Юозас Строля и его вклад в литовскую музыкальную культурую. XXIII конференция музыковедов Прибаптики «Музыка 20-40 годов». Kaunas, 1989 m. spalio 14 d.

Mokslo populiarinimo straipsniai
Nostalgijos apraiškos XX amžiaus lietuvių muzikinėje kultūroje. Baltija. Literatūrinis-kultūrinis almanachas. 2010, p. 135-147.
Vytautas Strolia ir jo muzikinis palikimas. Muzikos barai. 2010, sausis-vasaris, p. 22-25.
Richardo Wagnerio pėdsakais - po Mažąją Lietuvą. Muzikos barai. 2009, gegužė-birželis, p. 48-50.
Mozarto mirtis: legendos ir tikrovė. Klaipėda. Durys. 2007, gruodžio 19, p. 16.
Vienos klasikų pėdsakais: Haydno miestas. Klaipėda. 2007, lapkričio 28. Durys, p. 16.
Nuo mandolinos iki muzikologijos (apie muzikologę Daivą Kšanienę). Muzikos barai. 2003, Nr. 7-8, p. 32-34.
Laikrodininkas ir... Dono kazokas, arba Dainininko Stasio Citvaro fenomenas. Muzikos barai. 2002, Nr. 11, p. 26-31.
Vytautas Marijošius - lietuvių muzikos puoselėtojas ir kritikas. Kultūros barai. 1996, Nr. 7, p. 20-26.
Juozas Gruodis ir Klaipėda. Dienovidis. 1995, kovo 3, p. 10.
Liaudies opera. Aukuras. Klaipėdos kultūros raidos bruožai. Klaipėda. 1992, p. 52-55.
„Muzika tautas skiria ryškiau negu žemės sienos" (apie kompozitorių, vargonininką, choro dirigentą ir muzikologą Juozą Žilevičių). Draugas. 1991, spalio 26, p.3-4.
„Kūryba - tai kova su savo ribotumu" (apie kompozitorių Jeronimą Kačinską). Lietuvos aidas. 1991, rugsėjo 28, p. 1, 5.
Pažymėtas Mūzos ir Vyčio ženklu (apie kompozitorių Juozą Strolią). Pergalė. 1990, Nr. 10, p. 158-165.
„Tu už mane paverk prie Baltijos, mažyti gintarėli..." (apie kompozitorių Jeronimą Kačinską). Klaipėda. 1990, rugsėjo 28, p. 4.
„... aš myliu muziką" (apie poetą ir muziką Stasį Santvarą). Literatūra ir menas. 1989, gegužės 13.
Iš gimtosios žemės versmių (apie kompozitorių Jeronimą Kačinską). Kultūros barai. 1989, Nr. 2, p. 29-32.
Metai neprabėgo veltui (apie kompozitorių Joną Pauliką). Literatūra ir menas. 1987, kovo 23, p. 12.
„Čia tavo pradžia..." (apie kompozitorių Zigmą Virkšą). Kultūros barai. 1984, Nr. 3, p. 38-40.

Kiti straipsniai, recenzijos
Diskutavo apie nostalgiją ir utopiją. Klaipėda. Durys. 2010, gegužės 26, p. 16.
Trys su puse valandos su A. Paley ir F. Chopinu. Klaipėda. Durys. 2009, gruodžio 23, p. 2.
Gaiviai ir pavasariškai džiugiai. Klaipėda. Durys. 2009, gegužės 27, p. 2-3.
Muzikologų akiratyje - miestų kultūra. Klaipėda. Durys. 2008, spalio 29, p. 13.
Diptike videoinstaliacija sujungė operą ir baletą. Klaipėda. Durys. 2008, rugpjūčio 27, p. 4.
Leipcige - diskusijos apie lietuvių muziką. Klaipėda. Durys. 2008, birželio 25, p. 13.
„Mustufe" jau nebegrįš. Klaipėda. Durys. 2008, gegužės 28, p. 13.
Mes - klaipėdiškiai, arba kam skambino kariliono varpai. Klaipėda. Durys. 2008, birželio 25, p. 4.
Naujasis humanizmas ir universitetų vaidmuo Europoje. Klaipėdos universitetas. 2007, rugsėjo 17, p. 7.
Muzikologų akiratyje - miestų kultūra. Klaipėda. Durys. 2008, spalio 29, p. 13.
Lietuvos muzikologai Ciuricho kongrese. 7 meno dienos. 2007, rugsėjo 7.
Leipcige - diskusijos apie lietuvių muziką. Klaipėda. Durys. 2008, birželio 25, p. 13.
Dar vienas J. Kačinsko sugrįžimas. Klaipėda. Durys. 2007, gruodžio 19, p. 2, 10.
Naująjį koncertinį sezoną pradėjo „Permainų muzika". Klaipėda. Durys. 2007, rugsėjo 26, p. 2, 15.
Po Vokietijos dangumi. Lietuvos muzikologija. 2006, Nr. 7, p. 195-198.
Klaipėdos kamerinis sėkmingai pradėjo koncertinį sezoną. Muzikos barai. 2004, Nr. 10-11, p. 13-14.
Naujojoje klaipėdiečių kompaktinėje plokštelėje - romantinė muzika. Muzikos barai. 2004, Nr. 10-11, p. 34.
Rimanto Geniušo tėvai gelbėjo žydus. Muzikos barai. 2004, nr. 10-11, p. 43.
Geriausia dovana Mokytojui. Muzikos barai. 2002, kovas-balandis, p. 43.

Tekstai CD bukletams
Jeronimas Kačinskas. - Jeronimas Kačinskas. Nonetas. Atspindžiai. Kamerinė fantazija. Styginių kvartetas Nr. 3. LMIP CD 058, 2010.
Jeronimas Kačinskas. - Jeronimas Kačinskas. Muzika chorui. LMIPC CD 052, 2008.
Jonas Paulikas. Antrasis pučiamųjų kvintetas. - Klaipėdos kompozitorių kūriniai. BONIFA 07998, 1998.
Jeronimas Kačinskas. - Jeronimas Kačinskas. Missa in Honorem Immaculati Cordis Beatae Mariae Virginis. DDD VSCD-007, 1995.

Atnaujinta 2015-09-04

Kontaktai

(c) 2009 Lietuvos kompozitorių sąjunga