Afiša    |    LKS    |    Nariai    |    Padaliniai    |    Festivaliai    |    Paslaugos    |    Konkursai    |    Veikla    |    DAR   

JUOZAS  ANTANAVIČIUS

Juozas Antanavičius gimė 1940 m. Žemaitijoje, Tverų miestelyje. Mokėsi Luokės, Tverų ir Tryškių pradinėse mokyklose, vėliau - Kaune J. Jablonskio vidurinėje mokykloje. 1952 m. įstojo į Kauno dešimtmetę muzikos mokyklą (dabar - J. Naujalio muzikos gimnazija), obojaus klasę, o mokykloje įsteigus muzikos teorijos klasę, perėjo į ją ir 1958 m. mokyklą baigė. 1958-1963 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija, LMTA) muzikos teoriją (dipl. darbo vadovas - K. Griauzdė), kartu dirbo Liaudies muzikos laboratorijoje (vad. J. Čiurlionytė) laborantu. Įgijęs muzikologo diplomą buvo paskirtas Vilniaus septynmetės muzikos mokyklos (dabar - Vilniaus B. Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla) direktoriaus pavaduotoju-mokymo dalies vedėju. Lygiagrečiai M. K. Čiurlionio menų mokykloje dėstė muzikos teorijos dalykus. 1964 m. buvo pakviestas vyr. dėstytojo pareigoms Vilniaus pedagoginiame institute (dabar - Lietuvos edukologijos universitetas). 1965 m. perėjo į naujai įsteigtą Lietuvos valstybinės konservatorijos Muzikos teorijos laboratoriją (mokslinis vad. - J. Juzeliūnas). Tais pat metais įstojo į Leningrado (dabar - Sankt Peterburgo) N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos muzikos teorijos aspirantūrą, o kartu keletą metų konservatorijoje dėstė teorines muzikos disciplinas. Vienerius akademinius metus grįžęs į Vilnių rinkti medžiagos disertacijai, dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ muzikos skyriaus vedėju ir Lietuvos radijo muzikos redaktoriumi. 1969 m. baigė aspirantūrą, ir 1970 m. Leningrade apgynė menotyros kandidato (humanitarinių mokslų daktaro, nostrifikuota 1993 m.) disertaciją „Lietuvių instrumentinės muzikos polifonija" (moksl. vad. - A. L. Ostrovskis).
1969-1973 ir 1974-1977 m. buvo Lietuvos valstybinės konservatorijos vyr. dėstytojas ir docentas (nuo 1972), 1973-1974 m. stažavo Vienos aukštojoje muzikos ir scenos meno mokykloje (akademijoje) ir Vienos universitete. 1977-1979 m. Havanos Aukštajame meno institute (ISA) dėstė muzikos teorines ir istorines disciplinas. Grįžęs į Vilnių tęsė darbą  Lietuvos valstybinės konservatorijos Muzikos teorijos katedroje docento pareigose, o 1988 m. jam buvo suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. 1975-1977 ir 1980-1987 m.  buvo Muzikos teorijos katedros vedėjas, 1982-1994 - prorektorius mokslo reikalams. 1994-2005 m. buvo LMTA rektorius, 2005-2011 m. - mokslo ir meno prorektorius. Nuo 2011 m. - LMTA Muzikos teorijos katedros profesorius ir Muzikologijos instituto vyresn. mokslo darbuotojas.
Juozas Antanavičius ėjo daugelį visuomeninių pareigų: 1972-1977 - Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) valdybos pirmininko pavaduotojas, 1979-1996 - jos Valdybos, Tarybos narys, 1984-1988 - LKS Muzikologų sekcijos pirmininkas, 1983-1993 - mokslo darbų rinkinio „Menotyra" atsakingasis redaktorius, vėliau - redakcinės kolegijos narys, nuo 1990 - Lietuvos kultūros kongreso tarybos narys, 1990-2005 - LMTA atstovas Europos meno institucijų lygoje (ELIA), 1992-2005 - LMTA atstovas Europos aukštųjų muzikos mokyklų asociacijoje (AEC), nuo 1992 - Vigo  (Ispanija) konservatorijos „Mayeusis" meno konsulas, 1993-2005 - Tarptautinės dailiųjų menų dekanų (rektorių) tarybos (ICFAD, JAV) narys, 1994-2005 - Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) narys, 1995-1996 - jos viceprezidentas, 1996-2003 - LURK prezidentas, 1995 - Baltijos muzikos akademijų asociacijos (ABAM) iniciatorius, viceprezidentas ir LMTA atstovas (iki 2005), 1995-1997 ir 1999-2007 - Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys, 1997-2005 - Koordinacinės muzikinio ugdymo tarybos (KMUT) pirmininkas, 1997-2006 - mokslo žurnalo „Tiltai" redakcinės kolegijos narys, 2000-2008 - mokslo žurnalo „Lietuvos muzikologija" redakcinės kolegijos narys, nuo 2004 - mokslo žurnalo „Kūrybos erdvės" redaktorių kolegijos narys, 1998-2003 - Lietuvos mokslo tarybos narys, 2000-2003 - Lietuvos aukštojo mokslo tarybos narys, 2000-2003 - Europos universitetų asociacijos (EUA) tarybos narys, 2000-2007 - Muzikos enciklopedijos (3 t.) mokslinės redakcinės tarybos pirmininkas, nuo 2001 - Lietuvos ir Austrijos draugijos prezidentas, 2001 - Europos universitetų Didžiosios chartijos stebėjimo institucijos (Observatory of the Magna Charta Universitatum) inauguracijos ceremonijos Bolonijoje garbės svečias, nuo 2002 - „Tautos namų santaros" tarybos narys, 2002 - Nacionalinio susitarimo siekiant ekonominės ir socialinės pažangos komiteto narys, 2005-2009 - Lietuvos kultūros ir meno  tarybos narys, 2005-2011 - LMTA senato pirmininkas, nuo 2011 - narys, 2009-2010 - Nacionalinės pažangos pos komiteto narys, nuo 2009 - Europos mokslų ir menų akademijos (Academia Scientiarum et Artium Europaea) narys.
Juozas Antanavičius apdovanotas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Garbės ženklu (2005), Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu (1998).
Per savo pedagoginę karjerą J. Antanavičius dėstė elementariąją muzikos teoriją, solfedžio, harmoniją, polifoniją, muzikos kalbą,  muzikos istoriją. Jo mokslinių interesų kryptys: lietuvių kompozitorių kūryba, šiuolaikinės muzikos kalbos, muzikos stilių raidos problematika, folklorinės ir profesionaliosios muzikos sąsajos, aukštojo mokslo sistemos teorija ir praktika, muzikos teorinių dalykų dėstymo metodika. Mokslines publikacijas lydi koncertų ir muzikos kūrinių recenzijos ir anotacijos, koncertinio gyvenimo apžvalgos, muzikų autoriniai portretai, straipsniai enciklopedijose, pranešimai ir pasisakymai konferencijose, diskusijos aukštojo mokslo, meninio ugdymo, muzikos propagavimo klausimais. Dalyvauta aukštojo mokslo ir kultūros įstatymų ir poįstatyminių aktų kūrimo darbo grupėse. Paskelbta publikacijų kalnų sporto alpinizmo tematika.

SVARBESNIEJI  DARBAI

Knygos,  sudaryti ir redaguoti leidiniai

Tarp muzikos, mokslo ir kalnų. Sud. Rūta Gaidamavičiūtė. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2010. 704 p. ISBN 9789986503965.
Iz istorii litovskoj muzyki, t. 3, 1941-1975 [sudarytojas ir bendraautorius, sk. Proizvedenija dlia kamernogo orkestra]. Leningrad: Muzyka, 1978. P. 116-135.
Menotyra. Studies in Art [mokslo darbų žurnalas]. Vilnius, 1983-1993. T. 11-19.  Sudarytojas ir ats. redaktorius.

Vadovėliai, mokymo priemonės
Fuga. In: Muzikos kalba. II dalis. Barokas. Sudarytoja Gražina Daunoravičienė. Vilnius: Enciklopedija, 2006. P. 449-507.
Paprastoji dviejų ir trijų dalių forma. In: Muzikos kūrinių analizės pagrindai (red. A. Ambrazas). Vilnius: Vaga, 1977. P. 205-230.

Moksliniai  straipsniai
Muzikos erozijos pėdsakais. In: Muzika ir teatras: nuo kūrybos iki edukacijos. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2007. P. 6-19.
Lietuvos muzikinė kultūra: nūdiena ir ateities gairės. In: Dailė, muzika ir teatras valstybės gyvenime 1918-1998. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 1998. P. 77-87.
Muzikos ugdymo sistemos reforma: viltys, klystkeliai, aklavietės. In: Muzikos kultūros situacija nepriklausomoje Lietuvoje. Vilnius: Margi raštai, 1996. P. 183-195.
Kad liepsnotų kūrybos žaizdras. In: Muzika, 8. Vilnius: Vaga, 1988. P. 27-38.
Aštuntojo dešimtmečio lietuvių  muzikos stilistikos pokyčiai [vokiečių k.]. In: Kunst und Literatur. Berlin, 1987, Nr. 3. P. 387-395.
Apie lietuvių muzikos stilių įvairovę. In: Muzika, 6. Vilnius: Vaga, 1986. P. 5-10.
Stilističeskije sdvigi v litovskoj muzike 70-ych godov. In: Pribaltijskij muzykovedčeskij sbornik, 2. Tallinn: Eesti raamat, 1985. P. 36-51.
Atlikėjų teorinio parengimo spragos. Reformų idėjos ir praktika. In: Pianisto ugdymo teorija ir praktika. Vilnius: LTSR aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerija, 1982. P. 68-94.
Ob odnom stilističeskom napravlenii v litovskoj muzyke [apie V. Montvilos, B. Kutavičiaus, M. Urbaičio ir kitų lietuvių kompozitorių kūrinius]. In: Muzykalnaja kultūra bratskich respublik SSSR. Kiev, 1982. P. 57-69.
Proizvedenija dlia  kamernogo orkestra. In: Iz istorii litovskoj muzyki, t. 3, 1941-1975. Leningrad: Muzyka, 1978. P.116-135.
Polifonija v litovskoj instrumentalnoj muzyke. Menotyros kandidato  disertacijos autoreferatas. Leningrad, 1970. 39 p.
Profesinės polifonijos principų ir formų analogijos liaudies sutartinėse. In: Liaudies kūryba. Vilnius, 1969. P. 27-52.
Nacionalinė specifika ir jos elementai S. Vainiūno ir  B. Dvariono fortepijoniniuose  koncertuose. Menotyra, 1967, t. 1. P. 7-43.

Kitos publikacijos
Lietuvos kultūros politika ir jos prioritetai. In: Kultūros politikos strategija ir jos prioritetai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. P. 114-116.
Lietuvos aukštojo mokslo reforma. In: Kultūros politikos strategija ir jos prioritetai: ketvirtasis Lietuvos kultūros kongresas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. P. 46-48.
Mūzų Alma Mater jubiliejaus veidrodyje. In: LMTA 75-metis: meno kūrybos, mokslo ir pedagogikos raida. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2008. P. 6-13.
Magistrantūros studijų sisteminimas. Mokslo Lietuva, 2007 m. vasario 1-14, Nr. 3. P. 3.
Universiteto administravimas - biurokratinis ritualas ar kūryba? Seimo kronika. 2002 m. lapkričio 18, Nr. 32. P. 2035-2038.
Žvilgsnis į Lietuvos mokslo Baltąją knygą. In: Lietuvos mokslas ir pramonė: XXI amžiaus technologijas pasitinkant. Kaunas: Technologija, 1999. P. 54-59.
Muzikos erozija - liga ar senatvės simptomai? Krantai. 1989, Nr. 10. P. 53-62.
Lašas po lašo... [apie Sąjunginį švietimo darbuotojų suvažiavimą Maskvoje, Kremliaus suvažiavimų rūmuose]. In: Muzika [LVK ir LKS Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio biuletenis]. 1989 m. vasario 16, Nr. 7. P. 9-13.
Geresnės muzikos troškimas [apie muzikologą V. Landsbergį]. Literatūra ir menas, 1988 m. birželio 18.
Kamerinės muzikos versmės [apie lietuvių kompozitorių kūrinius styginiam kvartetui]. Tiesa,  1985 m. vasario 25.
Perspektyvi sąjunga [apie kompiuterinės technologijos taikymą muzikoje]. Kultūros barai, 1984, Nr. 9. P. 26-28.
Kelias-kryžkelė-kelias [apie kompozitorių A. Martinaitį]. Kultūros barai, 1983, Nr. 9. P. 12-15.
Pastarųjų metų lietuvių tarybinės muzikos stilistiniai poslinkiai. In: Muzika, 3. Vilnius: Vaga, 1982. P. 5-9.
Keliai į viršūnes [iš Lietuvos alpinizmo istorijos]. Literatūra ir menas, 1982 m. lapkričio 27.
Triptikas apie jaunuosius [apie kompozitorių J. Tamulionio, M. Urbaičio ir A. Martinaičio kūrybą]. Kultūros barai, 1981, Nr. 6, 7, 8.
Kūrybos matmenys [apie V. Laurušo kūrybą]. Literatūra ir menas, 1980 m. gegužės 9.
Kilni misija [apie Kompozitorių sąjungos veiklą]. Kultūros barai, 1980, Nr. 7. P. 2-4.
Kuba - šviesos deivės duktė [apie tarptautinį meno festivalį Havanoje]. Švyturys. 1980, Nr. 1. P. 16-18.
Pasiekimai - atspirtis naujiems darbams [apie 8-ojo dešimtmečio lietuvių kompozitorių kūrinius]. Vakarinės naujienos, 1980 m. sausio 25.
Kūrybinių stilių kontrastai. Birželio perklausose. Literatūra ir menas, 1977 m. rugpjūčio 6
Kompozitorius ir mokslininkas [apie J. Juzeliūno kūrybą]. Mokslas ir gyvenimas, 1976, Nr. 2. P. 40.
Devyni laiškai ir post scriptum [apie J. Juzeliūno kūrybą]. Literatūra ir menas, 1976 m. vasario 21, Nr. 8.
Austriškos reminiscencijos [apie Vienos muzikinį gyvenimą]. Pergalė, 1975, Nr. 11. P. 154-163.
Prie žydrojo Dunojaus [straipsnių ciklas apie Austriją ir jos muzikinę kultūrą]. Literatūra ir menas, 1975 m. rugpjūčio 9, 16, 23, 30.
Muzikos ruduo - 1972 [apie Kompozitorių sąjungos festivalį]. Muzika ir teatras, kn. 9. Vilnius: Vaga, 1973. P. 168.
Pagal epochos vingius [apie J. Juzeliūno kūrybinį kelią]. Pergalė, 1973, Nr. 5. P. 137-146.
Šimtas kompozitorių - šimtas lyrų [apie XX a. kompozitorius]. Pergalė, 1973, Nr. 3. P. 146-152.
Lietuviškos harmonijos beieškant [apie J. Juzeliūno knygą „Akordo sandaros klausimu"]. Literatūra ir menas, 1973 m. kovo 24.
Į pačią aukščiausią [straipsnių ciklas apie alpinistų ekspediciją į Komunizmo viršukalnę]. Sportas, 1972 m. rugpjūčio 24, 26, 29, rugsėjo 14, 16.
Orovelos krašte [apie Gruzijos kompozitorių sąjungos suvažiavimą]. Kultūros barai, 1972, Nr. 6. P. 33-36.
Pasaulio muzikos fuga [iš VII tarptautinio muzikos tarybos kongreso Maskvoje]. Kultūros barai, 1971, Nr. 12. P. 11-13.
Muzika ir klausytojas. Kultūros barai, 1971, Nr. 8. P. 50-51.
Propagavimo ir muzikologijos bėdos. Literatūra ir menas, 1971 m. gegužės 5.
Naujųjų J. Juzeliūno kūrinių pėdsakais. Literatūra ir menas, 1970 m. spalio 24.
Kompozitorių sąjungos valdybos plenumas. In: Muzika ir teatras, kn. 7. Vilnius: Vaga, 1971. P. 134-135.
Naujus kūrinius išgirdus. Literatūra ir menas, 1968 m. birželio 15.
Balandžio koncertai. Literatūra ir menas, 1968 m. kovo 30.
Kovo koncertai. Literatūra ir menas, 1968 m. kovo 2.
Savitu keliu [apie kompozitorių T. Makačiną]. Literatūra ir menas, 1968 m. kovo 2.
Dodekafonija -  jo duktė [apie kompozitorių A.Schönbergą]. Kalba Vilnius, 1968 m. vasario 9.
Naujų kelių beieškant. V. Laurušo „Paklydę paukščiai" Akademinio operos ir baleto teatro scenoje (su A. Ambrazu). Tiesa, 1968 m. vasario 3.
Su lyros emblema [apie LKS valdybos plenumo koncertus]. Literatūra ir menas, 1967 m. gruodžio 2.

Straipsniai enciklopedijose
Lithuania: Traditional music, Research (su J. Čiurlionyte). In: The New Grove Dictionary of music and musicians, 2th ed. London, 2001, Volume 14. P. 887-892.
Litauen [Lietuvos muzikos istorijos apybraiža] In: Die Musik in Geschichte und Gegenwart: allgemeine Enzyklopädie der Musik. Bd. 1, Sachteil 5. Kassel: Kas.-Mein, 1996. P. 1374-1381.

Kiti straipsniai enciklopedijose, konferencijų pranešimų tezės, spaudos interviu ir pokalbiai, koncertų recenzijos, muzikos kūrinių anotacijos,  tekstai natų leidiniams, koncertų programėlėms  ir muzikos plokštelėms, jubiliejiniai tekstai, kompozitorių bukletai, įžangos žodžiai knygoms ir bukletams, oficialios kalbos ir vieši spausdinti pasisakymai mokslo, studijų bei politiniais klausimais, radijo ir televizijos laidos bei pasisakymai, vesti koncertai ir kita.
Išsamesnę J. Antanavičiaus bibliografiją (260 pozicijų) žiūr. knygoje „Tarp muzikos, mokslo ir kalnų". Vilnius:  Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2010.

Atnaujinta 2012 11 04

Kontaktai

(c) 2009 Lietuvos kompozitorių sąjunga