Afiša    |    LKS    |    Nariai    |    Padaliniai    |    Festivaliai    |    Paslaugos    |    Konkursai    |    Veikla    |    DAR   

KARINA  FIRKAVIČIŪTĖ

Muzikologė gimė 1971 m. Vilniuje. Baigusi M. K. Čiurlionio meno mokyklą, 1989 m. įstojo į Lietuvos muzikos akademiją. 1995 m. ten baigė muzikologijos studijas, įgydama magistro laipsnį (J. Bruverio kl.), 1995-2000 m. tęsė studijas doktorantūroje, 1995-1996 m. studijavo Vokietijoje, Mainco J. Gutenbergo universitete (su Vokiečių akademinių mainų stipendija). 2001 m. Lietuvos muzikos akademijoje apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos karaimų liturginė muzika". Nuo 2009 m. - muzikos istorijos katedros docentė. 2010 m. baigė tarpdisciplinines Europos studijas Briuselyje, „Academie Universitaire Louvain" (jungtinė Liuveno universiteto ir St. Louis fakultetų programa), įgydama magistro laipsnį.
1996-2001 m. dirbo referente Lietuvos kompozitorių sąjungoje, dalyvavo rengiant tarptautinius šiuolaikinės muzikos festivalius, sudarinėjo festivalių bukletus. 
Nuo 1996 m. dėsto LMA (dėstomi kursai - „Antikos ir Viduramžių muzikos istorija", ‚Mokslinio darbo seminarai", „Rytų muzikos tradicijos"), vadovauja individualiems muzikologijos specialybės studentų darbams. 1997-2001 m. - dėstė Vilniaus universiteto Orientalistikos centre (kursas „Muzikinės Rytų kultūros" (bakalauro programoje). 1998-2005 m.  - dėstė Vilniaus Universiteto istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų centre (kursai „Įvadas į karaimų istoriją ir kultūrą" (bakalaurų programa) bei „Karaimų istoriografija" (magistrų programa). 2001-2006 m. buvo VšĮ Lietuvos instituto direktore. 2005-2007 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete, Katalikų teologijos katedroje (kursas „Karaimų istorija ir religija" (trečio kurso religijų istorijos kurso klausytojams). 2006-2007 m. - LR Švietimo ir mokslo ministerijos Tarptautinių mokslo programų skyriaus vedėja.
Nuo 2007 m. paskirta LR švietimo ir mokslo atašė ES.
2001 m. stažavosi moksliniame seminare „Perotinus: The first „great composer? Modern appropriations of Medieval music", organizuotame Viduramžių studijų centro ir Muzikologijos instituto Trondheime (Norvegija). 2004 m. - stažuotė Goethe's institute Berlyne. 
Nuo 1998 m. visuomeninės organizacijos „Lietuvos karaimų kultūros bendrija" pirmininkė. Šios organizacijos tikslas - skleisti ir puoselėti karaimų kultūrą.  Kartu su Lietuvos televizija parengtas dokumentinis filmas „Karaimų godos" 2003 m., tarpininkauta UNESCO ir Discovery televizijai, kuriant filmą apie karaimų kalbą 2004 m., įgyvendintas karaimų archyvinių audio įrašų  skaitmeninimo projektas - medžiagos rinkimas ir katalogizavimas (per 150 kompaktinių plokštelių), kartu su Eva Csato Johanson ir David Nathan parengtas CD-R „Spoken Karaim" - kompaktinė plokštelė karaimų kalbai mokytis (joje yra žodynas, gramatikos taisyklės, tekstai, dainos, vertimai, vaizdai, garso įrašai), nuo 1999 m. kasmet rengiamos karaimų kalbos stovyklos vaikams ir suaugusiems Trakuose, 2006 m. parengtas ir įgyvendintas internetinės svetainės projektas www.karaim.eu (rengiau tekstus ir jų vertimus), dalyvauta rengiant įvairius bendruomenės kultūrinio gyvenimo įvykius, išvykas į karaimų suvažiavimus Lenkijoje ir Kryme (2003, 2004, 2005 m.), tarptautinę Karaimų kultūros ir sporto šventę ir kt.
Nuo 1999 m. - Lietuvos kompozitorių sąjungos narė.
Muzikologei buvo skirta DAAD stipendija 1995-1996 m. studijoms Vokietijoje, taip pat
Lietuvos mokslų akademijos stipendija jauniems mokslininkams.
Už diplominį darbą „Lietuvos karaimų liturginės giesmės" K. Firkavičiūtė apdovanota Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų  darbų premija (1994 m.). Ji pelnė J. Savičiaus premiją už knygos „Į Trakus paukščiu plasnosiu" sudarymą (dvikalbis karaimų poezijos rinkinys, 1998 m.). 2003 m. apdovanota LR pakvietimo į NATO  atminimo ženkleliu ir medaliu už nuopelnus Lietuvai stojant į ES ir NATO (2004 m.).
Moksliniai interesai - Rytų kultūros, religinė muzika, Lietuvos karaimų muzikinis ir kultūrinis palikimas.

SVARBIAUSIEJI DARBAI

Sudaryti, redaguoti leidiniai
Spoken Karaim. CD-R, Karaimų kalbos mokymuisi skirta kompaktinė plokštelė. Tokyo, London, 2003.
Music of the Twentieth Century Within the Horizons of Musicology. Selected papers of the 29th and 32nd conferences of Baltic musicologists. Ed. by Audronė Žiūraitytė and Karina Firkavičiūtė, Vilnius: Lithuanian Composers' Union, 2001. 254 p. Straipsnių rinktinė anglų, vokiečių ir lietuvių kalbomis. [ISBN 9986-885-04-03].
Lietuvos karaimai. Lietuvos tautinės mažumos. Kultūros paveldas. [Knyga ir kompaktinė plokštelė]. Red. ir sud. K. Firkavičiūtė, P. Lavrinec, I. Lempertas, G. Potašenko. Vilnius: Kronta, 2001. P.107-141.
Karaj kalendary. Karaimų kalendorius 2001-2051. Sud. K. Firkavičiūtė ir V. Maškevič. Vilnius: Topforma, 2001. 118 p.
Čypčychlej učma Trochka [dvikalbė karaimų poezijos antologija].  Sud. K. Firkavičiūtė. Vilnius, 1997. 239 p.

Moksliniai straipsniai
Muzyka w kulturze karaimskiej. Karaimi, Warszawa (įteikta spaudai), 2011.
Karaim minority in Lithuania: Recent research about ancient music. Manifold identities: Studies on music and minorities. Ed. by A. Czekanowska, U. Hemetek, G. Lechleitner, I. Narotiskaya. London: Cambridge scholar press, 2004. P. 262-271.
Nowe badania nad muzycznym dziedzictwemlitewskich Karaimow. Karaj Kiunliari. Dziedzictwo narodu karaimskiego we wspolczesnej Europie. Wroclaw, Bitik, 2004. P. 41-46.
The musical heritage of Lithuania's Karaims.  Karaite Judaism. A guide to its history and literary sources. Ed. by M. Polliack. Handbook of oriental studies, vol.73. Leiden: Brill, 2003. P. 855-871.
Muzyka liturgiczna Karaimów litewsko-polskich. Muzyka, Nr. 3. Warszawa, 2003. P. 3-16.
Remaining musics: Lithuanian Karaims.  Acta orientalia Vilnensia II. Vilniaus universitetas, 2002. P. 247-258.
Lithuanian Karaims. A Multicultural Musical Minority. Ethnic relations and  musical folklore. Vilnius: Lithuanian Academy of music press, 2002. P. 129-135.
Lietuvos karaimų folkloras. Tautosakos darbai.  2001. 15 (22). Vilnius: Academia. P. 260-267.
Музыкальное наследие караимов. Музыкальная академия,  2001. Nr. 3. Москва. P. 226-229.
The musical heritage of Lithuanian Karaims in the context of the development of their national self-conciousness in the  20th century. Tiltai. 2000, 3 (12). Klaipėdos universitetas. P. 73-77.
Liturgija ir muzika Lietuvos karaimų dievogarboje.  Acta orientalia Vilnensia I. 2000. Vilniaus universitetas. P. 214-224. Santrauka
Panazijizmo koncepcija ir Lietuvos karaimų liturginis giedojimasLietuvos muzikologija I. 2000. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija. P. 55-61.

Svarbesni pranešimai konferencijose
Karaim religious music - power of tradition and influences. Tarptautinė muzikologų konferencija „Musica Antique Europea Orientalis. Bydgoszcz, Lenkija, 2006. 
Lithuanian Karaims as an ethnic and musical minority in Lithuania. Pranešimas iš ciklo „Baltic studies". Stanfordo universitetas, JAV. 2003 m. vasario 26 d.
Музыкальное наследие караимов в Литве. Tarptautinė konferencija „Karaims in Europe", vykusi „Karaimų dienų" programoje. Varšuva, 2003 m. rugsėjo 19-21d.
Lithuanian Institute - a case of the active cultural promotion". Tarptautinė konferencija „Kultūros promocija ir diplomatija", rengė Kroatijos Užsienio reikalų ministerija ir Diplomatijos akademija. Dubrovnikas, 2005 m. spalio 14-15 d.
Europa atvira mums - mes atviri Europai. Konferencija „Daugiau Europos. Užsienio kultūros politikos Europoje ir už jos ribų" (rengėjai - A. Mickevičiaus institutas kartu su Austrijos forumu Varšuvoje). Varšuva, 2003 m. spalio 9-11 d.
Lietuvos užsienio kultūros politika. Konferencija „Europa - kultūrų sąjunga? Užsienio kultūros politika prasiplėtusioje Europos Sąjungoje". Rengė Užsienio kultūros ryšių institutas (ifa) ir Konstancos universiteto Tarptautinių santykių katedra,  Berlynas, 2003 m. spalio 11-15 d.

Kitos publikacijos
Daug kritinių straipsnių bei recenzijų apie Lietuvos muzikinį gyvenimą Lietuvos periodikoje („7 meno dienos", „Lietuvos rytas", „Literatūra ir menas" ir kt.).
Parengta medžiaga apie karaimus kompaktinei plokštelei „Lietuvos tautinių mažumų tradicinė muzika", sud. Varsa Zakarienė. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LRV, Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras.
Karaimų muzika. Muzikos enciklopedija. T. 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2003.
Islamo muzika.  Muzikos enciklopedija. T. 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2003.
Totorių muzika. Muzikos enciklopedija. T. 3, Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2007.
Turkų muzika. Muzikos enciklopedija. T. 3, Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2007.
Vengrų muzika. Muzikos enciklopedija. T. 3, Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2007.

Metodinės priemonės
Metodinės rekomendacijos karaimų tikybos programai. 2011 m., įteikta spaudai.
Karaimų tikyba. Vidurinio ugdymo bendrosios programos. Patvirtintos ministro įsakymu 2011 m. vasario mėn.
Karaimų tikyba. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Švietimo plėtotės centras, Vilnius: Sapnų sala, 2007. P. 82-89, 445-454; Vilnius, 2009. P. 105-113.
Metodinis darbas apie muzikologijos ir kitų specialybių studentų mokslinių rašto darbų rengimą (2006 m.; rankraštis įteiktas Muzikos istorijos katedrai).

Atnaujinta 2012-01-04

Kontaktai

(c) 2009 Lietuvos kompozitorių sąjunga