Afiša    |    LKS    |    Nariai    |    Padaliniai    |    Festivaliai    |    Paslaugos    |    Konkursai    |    Veikla    |    DAR   

Laimutis Vilkončius (1950 05 13 Panevėžyje), kompozitorius, chorvedys, estrados dainininkas, pedagogas. 1959-62 Vilniaus 1 ojoje vaikų muzikos mokykloje mokėsi skambinti fortepijonu, dainavo „Ąžuoliuko" chore. 1968-73 Lietuvos valstybinėje konservatorijoje studijavo choro dirigavimą (prof. K. Kavecko klasėje), 1973-76 kompoziciją (prof. E. Balsio klasėje).

1969 L. Vilkončius subūrė Lietuvos valstybinės konservatorijos studentų vokalinį ansamblį, iš kurio vėliau susiformavo mišrus vokalinis kvartetas „Menuetas". Jis daugiausia populiarino instrumentinę muziką, kurią dainininkams pritaikydavo vadovas. 1974 šis kolektyvas buvo pripažintas geriausiu Vilniaus miesto vokaliniu kvartetu. Vėliau, kiek atsinaujinęs, kvartetas ėmė propaguoti estradinę muziką, koncertavo su Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestru, 1978 tapo konkurso „Vilniaus bokštai" laureatu. Kvartetas gyvavo iki 1981 metų.

1971-73 L. Vilkončius dirbo Kirtimų kultūros namuose - grojo elektriniais vargonais G. Afanasjevo vadovaujamame vokaliniame-instrumentiniame ansamblyje. Po metų tapęs šio ansamblio vadovu, sukūrė ir atliko pirmąsias savo estradines kompozicijas. 1973-81 buvo Lietuvos radijo ir televizijos garso režisierius. 1981-85 dirbo Lietuvos menininkų rūmų vyr. dirigentu, su pianistu T. Leiburu subūrė estradinę profesionalių atlikėjų grupę, su kuria gastroliavo Vengrijoje ir Konge. 1985 dirbo Vilniaus miesto estradinių orkestrų ir ansamblių susivienijimo dirigentu, nuo 1986 Lietuvos valstybinės filharmonijos Estrados skyriaus meno vadovas. 1989 skyrius buvo reformuotas į savarankišką valstybinę koncertinę organizaciją „Tonas", jai vadovavo iki 1992 metų.

Nuo 1985 L. Vilkončius - Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, 1991-92 atsakingasis sekretorius. 1992-94 Lietuvos kultūros ir švietimo ministerijos Menų departamento direktorius. Nuo 1995 Lietuvos valstybės tarnautojų tobulinimosi centro direktoriaus pavaduotojas, 1996-98 direktorius. Nuo 1998 rudens Vilniaus konservatorijos direktorius. Įvairių švietimo ir kultūros įstaigų kviečiamas, skaito paskaitas apie kultūros vadybą. 1999 buvo pakviestas vadovauti Lietuvos muzikos akademijos teatro, kino ir muzikos vadybininkų kursui.

L. Vilkončius sukūrė per 130 įvairių žanrų kūrinių chorams, estrados solistams ir orkestrams, muzikos vaikams, teatrui, radijui, televizijai ir kinui. Estradinės ir choro dainos ne kartą pelnė premijas Lietuvoje, tarptautiniuose konkursuose Airijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje ir kitur. Kompozitorius yra surengęs kelis šimtus koncertų Lietuvoje ir užsienyje.

PAGRINDINIAI KŪRINIAI. Mišriam chorui a cappella. „Gėlių kalbėjimas" (J. Meko ž., triptikas, 1972), „Ai, rūksta, rūksta" (liaudies ž., 1972), „Oi, žirge, žirge" (liaudies ž., 1973), „Našlaičių rauda" (N. Zags ž., 1974), „Reiks broliui karan joti" (liaudies ž., 1976), „Mes nenorim" (V. Onaičio ž., 1980), „Žemė graži" (E. Mieželaičio ž., triptikas, 1981), Mišios Loreto Mergelės garbei (1992).
Lygių balsų chorams a cappella. „Lakštingala" (V. Bložės ž.) vyrų chorui (1979), „Pasakėlė" (A. Baltakio ž.) vyrų chorui (1979), „Nepaliesk mano rankų" (V. Onaičio ž.): Triptikas moterų chorui (1982), „Pagarbinimas" (E. Drėgvos ž.) vyrų chorui (1985), „Vikingai" (V. Bložės ž.) vyrų chorui (1988), „Kelias teka į namus" (A. Šlepiko ž.) moterų chorui (1998).
Chorui ir fortepijonui. „Daina apie Tėvynės dangų" (V. Šimkaus ž., 1986), „Neturėk kitos žemės" (Just. Marcinkevičiaus ž., 1997), „Supa, neša" (Maironio ž., 2000).
Vaikų chorui. „Šarkos vestuvės" (liaudies ž.) chorui ir fortepijonui (1977), „Mano rytas" (M. Vainilaičio ž.): Ciklas chorui ir fortepijonui (1983), „Išdykėlė pūga" (V. Mykolaičio-Putino ž.) chorui ir fortepijonui (1985), „Vyturys" (A. Baltakio ž.) chorui ir fortepijonui (1985), „Mano dovanos" (A. Baltakio ž.) chorui a cappella (1985), „Viso pasaulio vaikai" (A. Matučio ž.) chorui ir fortepijonui (1985), „Būrimas" (S. Gedos ž.) chorui ir fortepijonui (1994), „Vaikai po lelijom" (S. Gedos ž.) chorui ir fortepijonui (1994).
Vokaliniai-instrumentiniai kūriniai. „Laivas" (A. Baltakio ž.) solistui ir lengvosios muzikos orkestrui (1973), „Gyvenimo esmė" (V. Onaičio ž.): Baladė solistui, mišriam chorui, lengvosios muzikos orkestrui ir fonogramai (1975), „Rudens pasaka" (L. Vilkončiaus ž.): Siuita vokaliniam ansambliui ir vaikiškų instrumentų orkestrui (1977), „Kas tai yra pasaulis" (V. Onaičio ž.): Baladė vaikiškam balsui, vokaliniam kvartetui ir instrumentinei grupei (1979), „Aiškumas" (V. Karaliaus ž.): Ciklas baritonui ir bosinei gitarai (1980), „Mes Lietuvai dainą dainuojam" (V. Rimavičiaus ž.) mišriam chorui ir lengvosios muzikos orkestrui (1980), „Viską galėsim" (V. Onaičio ž.): Baladė solistui, vokaliniam ansambliui ir instrumentinei grupei (1984), „Žolės paminklai" (E. Mezginaitės ž.) solistui ir instrumentinei grupei (1985), „Šilo pasaka" (A. Jonyno ž.) solistui ir lengvosios muzikos orkestrui (1987), „Guli kuršiai" (M. Karčiausko ž.) solistui ir lengvosios muzikos orkestrui (1987), „Dėl tos dainos" (Just. Marcinkevičiaus ž.) trims solistams, vokaliniam ansambliui ir instrumentinei grupei (1988), „Kalėdų giesmė" (Vytės Nemunėlio ž.) vaikiškam balsui, sopranui ir lengvosios muzikos orkestrui (1990), „Lakštutė" (A. Giedriaus ž.) skaitovui, vaikų chorui ir vaikiškų instrumentų orkestrui (1993), „That Golden Feeling" (Figen Čiakmak ž.) vokaliniam trio ir lengvosios muzikos orkestrui (1993), „Sonnet" (W. Shakespeare'o ž.) solistui, mišriam chorui ir lengvosios muzikos orkestrui (1995), „Meilė" (K. Tašabajevo ž., vertė V. Reimeris) solistui ir instrumentinei grupei (1996).
Instrumentiniai kūriniai. Uvertiūra lengvosios muzikos orkestrui (1982), Trys keisti šokiai fortepijonui keturioms rankoms (1982), Penkios nebaigtos mintys: Siuita lengvosios muzikos orkestrui (1983), Vilniaus klubo himnas styginių orkestrui ir būgnui (1998).
Operos. Roko opera „Eglė" (S. Gedos libretas, 1997), opera vaikams „Paukštė" (B. Marcinkevičiūtės libretas pagal M. Maeterlincko „Žydrąją paukštę", 1998).
Muzika teatrui. R. Oginskaitės, K. Bagdonavičiaus „Žaono svajonių išsipildymas" (1978), J. Vaitkaus „Palo gatvės berniūkštis" (1980), K. Sajos „Jaučio metai" / „Devynbėdžiai" (1984), R. Markūno „Jungos ir piratai" (1984), O. Tabakovo, L. Ustinovo „Snieguolė ir septyni nykštukai" (1986).
Muzika kinui. „Kelionė į rojų" (1980), „Amerikoniškoji tragedija" (1981), „Turtuolis, vargšas" (1983), „Chameleono žaidimai" (1986).

Kontaktai

(c) 2009 Lietuvos kompozitorių sąjunga