„PERMAINŲ MUZIKA" IŠSKLEIDŽIA BURES!
V šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika"
Rugsėjo 18-spalio 30 d.
Klaipėda
Rengėjas: Klaipėdos koncertų salė
Meno vadovė - Loreta Narvilaitė
Du tūkstančiai devintųjų metų rugsėjo aštuonioliktą dieną Klaipėdoje įsisukęs permainų vėjas išskleidė naujos muzikos festivalio bures. Šeštasis koncertinis sezonas Klaipėdos koncertų salėje prasidėjo „Permainų muzikos" festivaliu, kuriame suskambo geriausia šių dienų muzika bei laiko patikrinti praėjusio amžiaus kūriniai, turėję įtakos istorijos vyksmui - nulėmę permainas. Lietuvos tūkstantmečio metais vykstančiame renginyje išskirtinai dalyvavo tik lietuvių atlikėjai. Stilistiškai įvairi, bet meniškai vertinga mūsų šalies bei užsienio autorių kūryba pristatyta šešiuose koncertuose ir dviejuose videoklubuose.
Itin gausus buvo festivalyje atliekamų lietuvių kompozitorių būrys - net 18 autorių. Jų tarpe lyderiavo Osvaldas Balakauskas (4 kūriniai), Algirdas Martinaitis (3 kūriniai), Bronius Kutavičius ir Zita Bružaitė (po 2 kūrinius.) Dar autorių sąraše: Stasys Vainiūnas, Eduardas Balsys, Feliksas Bajoras, Jurgis Juozapaitis, Jonas Tamulionis, Dalia Kairaitytė, Vidmantas Bartulis, Gintaras Sodeika, Rytis Mažulis, Loreta Narvilaitė, Lina Rimša, Vytautas V. Jurgutis, taip pat videoklubų svečiai Raminta Šerkšnytė ir Mindaugas Urbaitis.
Į festivalio pradžios koncertą „Nakties šokiai" (rugsėjo 18) pakvietė atsinaujinęs Klaipėdos kamerinis orkestras. Jo meno vadovas Mindaugas Bačkus su kolektyvu paruošė sudėtingas suomių kompozitorių Kaija'os Saariaho, Aulio Salineno partitūras ir stiprius meninius išgyvenimus sukeliantį Agirdo Martinaičio kūrinį „Mirtis ir mergelė". Pats M. Bačkus koncerte solo griežė Peterio Vasko „Knygą violončelei" ir minėtą A. Salineno kūrinį. Suomių muziką dirigavo bei su meno vadovu Steave'o Reicho duetą išpildė dirigentas Mindaugas Piečaitis, vis dažniau į Klaipėdą iš Vokietijos atvykstantis ir gaivių įdėjų gūsius atnešantis kilnusis muzikos riteris.
Broniaus Kutavičiaus kūriniai dar iki Nepriklausomybės atgavimo darė didelį poveikį Lietuvos kultūrinei visuomenei. Parašyti talentingo meistro ranka jie iki šiol neprarado aktualumo ir poveikio jėgos. „Permainų muzikos" koncerte „Ritualo galia" (rugsėjo 23) kamerinis choras „Aidija", vadovaujamas dirigento Romualdo Gražinio, atliko B. Kutavičiaus oratorijas „Iš jotvingių akmens" ir „Magiškas sanskrito ratas". Koncerte dar skambėjo lietuviškos sutartinės (aranžuočių autoriai - Juozas Gruodis, Kazimieras Viktoras Banaitis, Vytautas Montvila), ne vieną kūrėjų kartą maitinęs moderniosios mūsų tautos muzikos šaltinis.
Mįslingos „AmberLife provincijos melodijos" (rugsėjo 25) išsiskleidė ansamblio „Vilniaus Arsenalas" atlikime. Taip pavadintas A. Martinaičio kūrinys, kaip dauguma šio autoriaus darbų prisodrintas teatrališkų gestų. Laimos Šulskutės (fleita), Rolando Romoslausko (altas) ir Sergejaus Okruško (fortepijonas) trio koncertinėje programoje skambėjo vien tik lietuviška muzika: premjeriniai ar anksčiau sukurti Osvaldo Balakausko, Jurgio Juozapaičio, Felikso Bajoro, Zitos Bružaitės, Dalios Kairaitytės, Vidmanto Bartulio opusai.
Daugiaprasmė ir intriguojanti „Garso ontologija" (spalio 9) vyko klubinio koncerto forma KKS I aukšto foje. Čia susijungė akustiniai ir elektroniniai skambesiai, akademinę stilistiką keitė moderni, šiuolaikinės šokių muzikos ritmais praturtinta kūryba. Dalyvavo Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų fortepijoninis duetas bei Lietuvos fleitų kvartetas (Giedrius Gelgotas, Lina Baublytė, Fausta Drulytė, Vytautas Sriubikis). „Garso ontologijos" programoje: Jonas Tamulionis, Vytautas V. Jurgutis, Linas Rimša, Rimantas Budriūnas, Yen Klark, Peter Eötvös, Gintaras Sodeika, Rytis Mažulis, Osvaldas Balakauskas, Loreta Narvilaitė, Zita Bružaitė ir Rytis Mažulis.
Koncerto „Šimtmečio atspindžiai" (spalio 16) pagrindiniu akcentu tapo žymaus amerikiečių kompozitoriaus Johno Adamso koncertas fortepijonui ir orkestrui „Century Rolls". Pasak autoriaus, jį įkvėpė mechaninio fortepijono skambėjimas: „Koncertui būdingas iškrypėliškas pasitenkinimas visa praeities fortepijonine muzika - ar tai būtų populiarioji, ar akademinė".
Kūrinį kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Juozo Domarko, grojo pianistas Petras Geniušas. Taip pat buvo atliekami trijų, beje, su Klaipėda susijusių kompozitorių Stasio Vainiūno, Eduardo Balsio ir Osvaldo Balakausko orkestriniai kūriniai.
Festivalio koncerte post scriptum „Amžinoji šviesa" (spalio 30) vėl pasirodė Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas - M. Bačkus). Kartu su Klaipėdos choru „Aukuras" (meno vadovas - Alfonsas Vildžiūnas) ir soliste Nora Petročenko (mecosopranas) jie įgarsino įstabų Osvaldo Balakausko „Requiem in memoriam Stasys Lozoraitis". Dirigavo Belgijoje gyvenantis ir žymiausiuose pasaulio šiuolaikinės muzikos festivaliuose pasirodantis dirigentas bei kompozitorius Vykintas Baltakas.
Festivalio videoklubai kvietė du vakarus įdomiai praleisti bendraujant su kompozitoriais Mindaugu Urbaičiu (rugsėjo 30) bei Raminta Šerkšnyte (spalio 14). Į M. Urbaičio videoklubo keliamą klausimą „Muzika kino filmuose: kam tai rūpi?" atsakymo buvo ieškoma, pasitelkiant įvairių kino filmų ištraukas bei kino muzikos įrašus. Tuo tarpu R. Šerkšnytė atskleidė savo „kūrybos virtuvę", ji teigia, jog „kūrinys - tai pakylėta būsena, materializuota garsiniu pavidalu, kurios įtaigą lemia autoriaus kompozicinės technikos meistriškumas."
Atsiliepimai apie festivalį:
Muzikinės „permainos" - veržliai ir efektingai
Dienraščio „Klaipėda" meno leidinys „Durys", 2009-09-23
Penktųjų muzikos „permainų" spalvos
Dienraščio „Klaipėda" meno leidinys „Durys", 2009-10-28
