Šiuolaikinė lietuvių muzika „Nemirtingumo" vakare MENOPOLYJE
Šiuolaikinės lietuvių muzikos vakarai, inicijuoti atlikėjų, nėra dažnas reiškinys Lietuvos muzikiniame gyvenime. Todėl išskirtiniu renginiu tapo šių metų rugsėjo 27 dieną Kompozitorių namuose įvykęs koncertas, kuriame skambėjo vien tik šiuolaikiniai Lietuvos kompozitorių kūriniai, o vėliau vakarą pratęsė diskusija apie jaunųjų menininkų esamą padėtį ir perspektyvas.
Šis koncertas tapo pirmuoju iš Lietuvos kompozitorių sąjungos sumanytos programos - MENOPOLIS - renginių, kurių tikslas, anot Kompozitorių sąjungos pirmininkės Zitos Bružaitės, - praplėsti tradicinę koncerto sąrangą. Jame turėtų jungtis muzika su kitais menais, o muzikinė vakaro dalis būti papildyta pašnekesiais ar diskusijomis. Tad pirmieji svečiai - jaunųjų menininkų projektas „Nemirtingumas". Kristina Žaldokaitė (sopranas), Birutė Asevičiūtė (fortepijonas), Arvydas Kazlauskas (saksofonas) kartu su video menininkais Antanu Dombrovskij ir Ignu Kančiu parengė koncertą-pristatymą, skirtą šiuolaikinei lietuvių kompozitorių muzikai. Atlikėjų pasirinktos programos diapazonas buvo gana platus: nuo jau klasika virtusios Felikso Bajoro „Sakmių siuitos" (1968) iki Dalios Kairaitytės „Lapkričio" (2002) bei Ramintos Šerkšnytės „Adieu" (2002).
Mintis parengti programą, sudarytą vien iš lietuvių šiuolaikinės muzikos kompozicijų, atlikėjams kilo dar praeitais metais, kai K. Žaldokaitė su B. Asevičiūte projekto „Tebūnie nakties" koncerte atliko F. Bajoro „Sakmių siuitą" ir L. Narvilaitės „Nemirtingumą". Plėtojantis idėjai rugsėjo 27 d. programa pasipildė A. Kučinsko, R. Šerkšnytės, V. Bartulio, D. Kairaitytės bei F. Latėno kūriniais.
Vokalo partiją atlikusi K. Žaldokaitė - garsėja kaip itin įvairiapusiška atlikėja, gebanti dainuoti įvairios stilistikos muziką - džiazą, soul, gospel, klasikinę, populiariąją. Nors labiausiai žinoma kaip gospel choro „Sounds in G" vadovė, dirigentė ir solistė, tačiau ji taip pat nuolat bendradarbiauja su įvairiais atlikėjais bei ansambliais. Fortepijonu grojusi B. Asevičiūtė - aktyviai koncertuojanti atlikėja, nuolat bendradarbiaujanti su įvairiais ansambliais bei solistais, taip pat dirbanti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Vilniaus B. Dvarionio muzikos mokykloje. Saksofonininką Arvydą Kazlauską Lietuvos muzikinėje padangėje matome nedažnai, kadangi jis šiuo metu dėsto Latvijos J. Vitolo muzikos akademijoje. A. Kazlauskas nuolat koncertuoja kaip solistas ir kaip Rygos saksofonų kvarteto narys.
Šių atlikėjų siekimas populiarinti būtent lietuvišką muziką paskatino atidžiai ir nuodugniai peržvelgti muzikinį kūrinių tekstą, atskleisti jų pagrindines idėjas. Įtaigi, jaunatviška buvo ir pačių atlikėjų interpretacija, nors kartais jautėsi intonaciniai netikslumai vokalo partijoje. Organiškai buvo atskleistas ypatingas fortepijono ir vokalo partijų ryšys, būdingas „Sakmių siuitai". Kūrinio įtaigai sustiprinti buvo sukurta ir A. Dombrovskij video instaliacija. Jautriai ir trapiai suskambo A. Kazlausko atliekamas R. Šerkšnytės „Adieu". Romantiška nostalgija dvelkė D. Kairaitytės bei L. Narvilaitės kompozicijos. Pagarbą lietuviškam kūriniui pademonstravo pianistė B. Asevičiūtė atlikdama V. Bartulio „Devynis ankstyvojo rudens akimirksnius" (1978) mintinai. Gana drąsus sprendimas buvo koncerto pradžioje atlikti A. Kučinsko solo dainą „Lied" (1997), nors galiausiai tai dramaturgiškai pasiteisino. Daina, iš pirmo žvilgsnio nesudėtingu muzikiniu tekstu, reikalauja ypatingo balso lygumo, ramybės, „švaros". Tiek jaudulys prieš koncertą, tiek sausa salės akustika šiek tiek sutrukdė pilnai atskleisti kūrinio mintį. Jaunatvišku veržlumu, džiazinėmis harmonijomis alsuojanti F. Latėno Rondo sonata saksofonui ir fortepijonui (1978), suskambėjusi koncerto pabaigoje, tarsi pademonstravo savo „nemirtingumą", o iš atlikėjų pusės buvo jaučiamas puikus ansambliškumas.
Koncertą pratęsė apskrito stalo diskusija „Jaunieji menininkai: dabartis ir perspektyvos", kurią moderavo muzikologė Beata Baublinskienė. Įdomu buvo išgirsti įvairias atlikėjų, kompozitorių, muzikologų nuomones apie esamą meno situaciją bei perspektyvas. Iš įvairių pasisakymų buvo prieita išvada, jog esminis trūkumas dabartiniame muzikiniame gyvenime yra profesionalios meno vadybos stoka. Kompozitorius, atlikėjas, norėdamas išgyventi turi ne „tik" kurti meną, bet ir mokėti pats jį pateikti, aktyviai siūlyti, rašyti projektus ir pan., nors to Lietuvoje menininkų nemoko. Atlikėjų buvo iškelta paradoksali problema - lietuvių kamerinės muzikos repertuaro stoka. Natūralu, kad kompozitoriai tam turėjo kontrargumentą - juk beveik nėra, kas jokią muziką atlieka. Iš to sekė išvada, jog nors gyvename mažoje šalyje, atlikėjai ir kompozitoriai nepakankamai tarpusavyje bendradarbiauja. Diskusijoje buvo paliestos ir materialinės kompozitorių, atlikėjų problemos Lietuvoje bei muzikos kritikos problemos.
Reikia tikėtis, jog atlikėjų iniciatyva surengtas šiuolaikinės lietuviškosios muzikos vakaras, padedamas MENOPOLIO projekto, taps ne atsitiktiniu reiškiniu, bet sulauks ir kitų iniciatyvų bei formų. Juk viešos diskusijos tarp atlikėjų, kompozitorių, muzikologų bei klausytojų paskatina greičiau atrasti vienokias ar kitokias problemas, ieškoti jų sprendimo. Šis koncertas bei diskusijoje išryškėjusios problemos, galbūt, paskatins ir daugiau menininkų aktyviai skleisti, rašyti ir domėtis lietuviška muzika, kurios egzistavimui, pasirodo, dažnai trukdo visai ne jos kokybė, o įvairūs kiti veiksniai.
Karolina Juodelytė
