Afiša    |    LKS    |    Nariai    |    Padaliniai    |    Festivaliai    |    Paslaugos    |    Konkursai    |    Veikla    |    DAR   

VIOLETA CECILIJA TUMASONIENĖ

Muzikologė Violeta Cecilija Tumasonienė (Žilinskaitė) gimė 1951m. Vilniuje. Studijavo J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje (A. Končiaus fortepijono kl.), 1976 m. baigė muzikos istorijos studijas Lietuvos muzikos akademijoje pas K. Jasinską.
1976-1979  m. dirbo Lietuvos RTV Radijo muzikos redakcijoje (čia parengė laidų apie šiuolaikinius lietuvių kompozitorius ir atlikėjus), 1980-1986 m. buvo  Lietuvos literatūros ir meno archyvo mokslinė bendradarbė. 1986-1994  m. Lietuvos kompozitorių sąjungos konsultantė ir redaktorė, nuo 1994 m. dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto Muzikos teorijos ir istorijos skyriuje (nuo 2004 m.  jaunesnioji mokslo darbuotoja). Nuo 2008 m. - to paties Instituto Mokslo ir leidybos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja.
Muzikologė 1972-1978 m. dalyvavo kompleksinėse lietuvių folkloro kaupimo ekspedicijose, kuriose surinkta, įrašyta ir iššifruota beveik 1000 lietuvių liaudies dainų. 
Apie dešimtmetį muzikologė dirbo ties pirmąja lietuviška Muzikos enciklopedija:  rūpinosi jos sudarymu, 1996-1997 ir 1986-1987 m. dalyvavo vardyno komisijoje. Jai parašė daugiau kaip 200 straipsnių, personalijų.
Nuo 1998 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcijos narė, nuo 2002 m. - Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studijos (ir jos choro „Schola gregoriana Vilnensis" narė.
Mokslinio darbo kryptis - Šventojo Rašto (Biblijos) motyvai lietuvių kompozitorių naujojoje muzikoje, pradedant kūriniais nuo 1990 m. iki dabar. Tyrinėja muzikos partitūras ir Šventraščio tekstus jose, daugiausia dėmesio skirdama Biblinio žodžio įkūnijimo būdams muzikos kompozicijose. Šia tema perskaityta daug pranešimų mokslo konferencijose. Muzikologė taip pat rašo ir periodinėje spaudoje.

SVARBIAUSIEJI DARBAI

Sudaryti leidiniai
Muzika 1940-1960. Dokumentų rinkinys. [Sudarė ir komentarus parašė Laima Kiauleikytė ir Violeta Tumasonienė]. Vilnius: Alka, 1992.  375 p.
Recenzija: Jūratė Gudaitė Muzika 1940-1960. Muzikos barai [Nauji leidiniai], 1992, Nr. 22(125).

Filharmonijos koncertų programų rinkinys (1940-1960). Komentarai ir priedai. Bendraautorė Jūratė Gudaitė. Vilnius, 1987. 259 p.

Moksliniai straipsniai
Some Sacred Sources of the Lithuanian Contemporary Music. Muzikos mokslas šiandien: pastovu ir kintama. II. Sud.  I. Grauzdina. Daugavpils universitātes akademiskais apgads „Saule", 2010, P. 102-123.
The Aspects of Verbum - Toni Against the Background of Biblical Tradition. Daugavpils universitātes akademiskais apgads „Saule", 2009.  P. 35-48.
The Importance Of an Orchestra In Modern Lithuanian Religious Music On Holy Scripture Motifs. [Orkestro reikšmė lietuvių šiuolaikinėje religinėje muzikoje Šventojo Rašto motyvais]. Principles of Music Composing: Orchestra as a Phenomenon / Muzikos komponavimo principai: Orkestras kaip fenomenas. Rimantas Janeliauskas, Marius Baranauskas (eds.). Vilnius: Lithuanian Composer's Union, Lithuanian Academy of Music and Theatre, 2009. P. 68-77.
Lietuvių šiuolaikinės religinės muzikos kūrėjų indėlis į Lietuvos kultūrą. Žymiosios muzikos ir teatro asmenybės: jų veiklos projekcija Lietuvos kultūroje. Vilnius: LMTA, 2009. P. 51-57.
The Holy Scripture motives in new music of Lithuanian composers. Muzikas vestures un teorijas mijiedarbe (Zinatnisko rakstu krajums). Daugavpils Universitates akademiskas apgads „Saule", 2008. P. 57-70.
Kai kurie muzikos meno ir mokslo sąveikos aspektai. LMTA 75-metis: meno kūrybos, mokslo ir pedagogikos raida. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2008. P. 102-107.
Kūrinys ir jo šaltiniai: Biblijos deformacijos. Muzika ir teatras: nuo kūrybos iki edukacijos. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2007. P. 62-70.
Verbum - toni aspektai Biblinės tradicijos kontekste. Tradicija, autorystė, kūrinio ribos ir interpretacijos laisvė. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2006. P. 55-66.
Kameriškumo išraiška lietuvių naujojoje muzikoje Biblijos motyvais. Kameriškumo raiška ir kriterijai. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005. P. 145-150.
Kai kurie lietuvių naujosios muzikos Biblijos motyvais sakralumo aspektai. Meno ir žmogaus sąveika: kūryba, interpretacija, pedagogika. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 2004. P. 120-127.
Muzika ir dabartis. Principas kaip pradinė idėja lietuvių naujojoje muzikoje. Principles of Music composing. Aspects of historical Dispersion. Supplement. / Muzikos komponavimo principai. Istorinės sklaidos aspektai. Priedas. Sud. R. Janeliauskas. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, IV, 2004. P. 57-61.
Biblijos motyvai lietuvių naujojoje muzikoje. Lietuvos muzikos akademija kelyje į Europos aukštojo mokslo erdvę (LMA 70-čiui). Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 2003. P. 139-152.
Algirdo Martinaičio „Pieta": menininko ir Dievo Sūnaus žodžio įvairovė. XXI amžiaus muzika ir teatras: paveldas ir prognozės. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, koordinacinė muzikinio ugdymo taryba, 2002. P. 37-44.
Šventasis Pranciškus Asyžietis Alvydo Remesos ir Algirdo Martinaičio muzikoje. Tiltai, Baltijos regiono muzika. Priedas. 2001. P. 155-167.
Avangardo ištakos M. K.Čiurlionio muzikoje. M. K.Čiurlionis ir lietuvių muzikinės kultūros raida (125-osioms gimimo metinėms). Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 2000. P. 169-174.
Lietuvių kompozitorių naujosios muzikos radikaliosios apraiškos. Dailė, muzika ir teatras Valstybės gyvenime 1918-1998. Vilnius: Lietuvos dailės akademija, Lietuvos muzikos akademija,  1998. P. 137-149.
Avangardo apraiškos šiuolaikinėje lietuvių muzikoje. Muzikos kūryba, interpretacija ir teatras epochų sandūroje. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, Margi raštai, 1996. P. 55-60.
Muzikai raikia ukvatas ir jaunuma [apybraiža apie lietuvių liaudies dainininką ir smuikininką Joną Širvį].  Aš išdainavau visas daineles. I. Nevienodi likimai. Aukštaičiai. Sud. ir parengė Danutė Krištopaitė. Vilnius: Vaga, 1988. P. 105-113.

Pranešimai konferencijose
The Expression of Word and Music in Pieces of Lithuanian Modern Music Based on Psalm Texts.  10th International Music Theory Conference „Principles of Music Composing: Sacral Music".Vilnius, Lithuanian Composers Union, Lithuanian Academy of Music and Theatre. 2010 m. spalio 20-22.
Sefer Zykaron (The Book of Memory, 2002-2005) by Algirdas Martinaitis: Crossings of History and Theory. The 5th International Scientific Conference „Music Science Today: the permanent and changeable". Daugpilis, 2010 m. gegužės 7-8 d.
Religinės muzikos atgimimas: Algirdo Martinaičio kūryba. Konferencija „Nepriklausomybės 20-metis. Kultūros lūžiai, pokyčiai ir pamokos. Tapatybės problema". Vilnius, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Muzikologijos institutas, 2010 m. balandžio 14 d.
The New Lithuanian Music on the Background of the Bible. Konferencija „Globalization and Culture". Daugpilis, 2003 m. gruodžio 4-5 d.
The principles of Lithuanian ethnic instrumental music in the Lithuanian avant-garde music. Konferencija „Ethnic Culture: Traditions and Innovations". Reseach in Contemporary Culture. Kaunas, Vytautas Magnus University. 2002 m. lapkričio 7-8 d.
Senojo ir Naujojo testamentų motyvai naujojoje lietuvių kompozitorių muzikoje. III tarptautinė mokslinė konferencija „Baltijos regiono muzika: istorija ir nūdiena". Klaipėdos universitetas, Muzikologijos institutas, 2001 m. gegužės 10-13 d.
Šventasis Pranciškus Asyžietis lietuvių naujojoje sakralinėje muzikoje. Lietuvos katalikų mokslo akademijos XVIII suvažiavimas. Konferencija „Žmonija, moralė ir mokslas, žvelgiant į XXI amžių". Sakralinės muzikos sekcija. 2000 m. birželio 29-liepos 1 d.
A Retrospective of the  Lithuanian Composers' Works. Autumn 97 to Autumn 98  su teksto priedu  A Panorama of Lithuanian Musical Life, October 1997-October 1998. XXXII Baltijos muzikologų konferencija „ Naujoji raiška trečiojo tūkstantmečio išvakarėse: tarp paprastumo ir sudėtingumo". Vilnius, 1998 m. lapkričio 5-7 d.
Stilius, sakralumas ir liaudiškoji tradicija Algirdo Martinaičio septynių stotelių Šv.Pranciškaus knygoje balsams, chorui ir instrumentams. XXXI Baltijos muzikologų konferencija „Stiliaus problemos ir 90-ųjų metų Baltijos kompozitorių muzika". Ryga, 1997 m. spalio 9-11 d.
Avangardo apraiškos  šiuolaikinėje  lietuvių muzikoje. Konferencija „Muzikos kūryba, interpretacija ir teatras epochų sandūroje". Vilnius, Lietuvos muzikos akademija. 1996 m. lapkričio 29 d.

Kitos publikacijos periodikoje, recenzijos
Platesniu žvilgsniu. Apie sakralinės muzikos komponavimo principus. Septynios meno dienos.  2010 m. lapkričio 12 d.
[Violeta Žilinskaitė]. Senoji katedros muzika. Septynios meno dienos, 2009 m. kovo 6 d.
Muzikos mokslas šiandien. Trečioji tarptautinė muzikos mokslo konferencija Daugpilyje. Septynios meno dienos, 2008 m. gegužės 16 d.
Kaskart vis nauja paslaptis. Keletas štrichų Osvaldo Balakausko jubiliejiniam vakarui. Septynios meno dienos, 2007 m. gruodžio 14 d.
„Vox nova": iš esmės naujas požiūris į balsą. Keli „Gaidos" festivalio koncertai. Septynios meno dienos, 2007 m. lapkričio 2 d. 
Išdrįsę būti „nepaklusniaisiais". Ansamblio koncertas Filharmonijoje. Septynios meno dienos, 2007 m. gegužės 25 d.
Stryko skrydis. Trys lietuvių kūrinių premjeros. Septynios meno dienos, 2007 m. kovo 23 d.
Tres Dei Matris Symphoniae. Literatūra ir menas, 2004 m. lapkričio 12 d.
Kūrybinio santykio su Biblija erdvėje. Septynios meno dienos, 2003 m. birželio 13 d.
Nauja yra nauja? Dvyliktojo šiuolaikinės muzikos festivalio „Gaida" atgarsiai. „Gaidos" lietuviškieji impulsai. Septynios meno dienos, 2002 m. spalio 25 d.
Konferencija, skirta muzikos komponavimo principams. Septynios meno dienos, 2002 m. spalio  25 d.
„Gaida": lietuvių naujoji muzika. Septynios meno dienos, 2000 m. spalio 27 d.
Naujoji muzika tarp Kišiniovo,  Odesos ir Vilniaus. Septynios meno dienos, 2000 m. rugpjūčio 7 d.
„Gaidos" kryptis - įvairus šiuolaikiškumas. Septynios meno dienos, 1999 m. lapkričio12 d.
Tarp garsų ritualo, lietuviškojo ir britiškojo radikalizmo. Septynios meno dienos, 1999 m. lapkričio 5 d.
Šiuolaikinė  muzika „Gaidos" festivalyje. Septynios meno dienos, 1999 m. spalio 29 d.
Celė, kurioje pasirinkta būti [apie Nomedą Valančiūtę]. Septynios meno dienos, 1999 m. rugsėjo 3 d.
Kūryba - būčiai [apie Giedrių Puskunigį]. Septynios meno dienos,  1999 m. rugpjūčio 27 d.
Kad muzika būtų gyva [apie Vytautą Germanavičių]. Šiaurės Atėnai, 1999 m. liepos 31 d.
„Missa Brevis" premjera [apie Vakario Lopo kūrinį ir jo kūrybą]. Muzikos barai, 1999 m. birželis.
Pokalbis su Mindaugu Urbaičiu. Septynios meno dienos, 1999 m. birželio 17 d.
Pabūti drauge visiems suprantamoj gelmėj [apie Vidmantą Bartulį]. Septynios meno dienos, 1999 m. kovo 5 d.
Amžinai grožis ir atsakomybė [apie Rytį Mažulį]. Dienovidis, 1998 m. gegužės 7d.
Norisi santarvės tarp kūrybos, gyvenimo ir žodžio [apie Nacionalinės premijos laureatę Onutę Narbutaitę]. Septynios meno dienos, 1998 m. vasario 13 d.
Toliau skamba  „Gaida". Septynios meno dienos, 1997 m. lapkričio 7 d.
Baltijos muzikologų konferencija. Dienovidis, 1997 m. spalio 31 d.
Tradicinių ir naujųjų vertybių sandūroje. Septynios meno dienos, 1997 m. spalio 24 d.
Šis tas apie muzikos komponavimą [apie Antaną Kučinską]. Septynios meno dienos, 1997 m. rugpjūčio 29 d.
Tarp amato, paslapties ir pažinimo [apie Snieguolę Dikčiūtę]. Septynios meno dienos, 1997 m. rugpjūčio 15 d.
Festivalio vakarai  [Jauna muzika]. Septynios meno dienos, 1997 m. gegužės 9 d.
Naujojo aktyvumo link [apie Antaną Jasenką]. Šiaurės Atėnai, 1997 m. balandžio 26 d.
Nuo Krokuvos iki Vilniaus. Septynios meno dienos, 1996 m. balandžio 1 d.
Asmenybė turi būti viena [apie Juozą Rimą]. Šiaurės Atėnai, 1996 m. kovo 30 d.  
Ir obojus gali daug atverti [apie Juozą Rimą]. Septynios meno dienos, 1996 m. kovo 8 d.
Garsinių manevrų poligonas [apie Antaną Jasenką]. Septynios meno dienos, 1996 m. sausio 26 d.
Kai muzika apsigyvena žodyje. Visuomenė, Nr.1(24), 1995. P. 57-59.
Konferencija su polemikos ir atvirumo ženklu. Muzikos barai, 1995, Nr. 22(183). P. 31.
Jaunimo kamerinė muzika Druskininkuose. Kultūros barai, 1994, Nr. 7. P. 39-40.
Nei juokdario rūbas, nei elegantiškas frakas... Mūzų malūnas, 1994 m. balandžio 29 d.
Tylos ieškojimas [apie G. Lentzo koncertą]. Septynios meno dienos, 1992 m. gruodžio 18 d.
Didesnio darbo ilgesys, Vilniaus kūrybinio jaunimo dienos - 87. Komjaunimo tiesa, 1987 m. lapkričio 27 d.
Ne vien reveransai...Jaunieji festivalio kontekste. Komjaunimo tiesa, 1987 m. lapkričio 5 d.
Jei ne auka sutartinei [apie Vyt. Montvilą). Literatūra ir menas, 1986 m. vasario 8 d.
Vargonų renesansas tęsiasi [apie L. Digrį]. Literatūra ir menas, 1984 m. lapkričio 17 d.
Lemia stipresnė trauka [apie B. Borisovą]. Literatūra ir menas, 1980 m. sausio 26 d.
Lauksiu naujo susitikimo [apie P. Ebeną]. Literatūra ir menas, 1979 m. gruodžio 15 d.

Parengė Živilė Stonytė
Atnaujinta 2010 12 16

Kontaktai

(c) 2009 Lietuvos kompozitorių sąjunga