Afiša    |    LKS    |    Nariai    |    Padaliniai    |    Festivaliai    |    Paslaugos    |    Konkursai    |    Veikla    |    DAR   
VITA GRUODYTĖ

Vita GruodytėVita Gruodytė gimė 1966 metais Vilniuje. 1988 m. baigė J. Tallat-Kelpšos konservatoriją, kurioje mokėsi smuiko ir muzikologijos specialybių. Nuo 1989 m. Lietuvos muzikos akademijoje (dabar - LMTA) studijavo muzikologiją vadovaujant prof. Vytautui Landsbergiui, o vėliau - prof. Antanui Andrijauskui. 1993 baigė studijas,1995 įgijo muzikos teorijos magistro laipsnį (vad. prof. Algirdas Ambrazas). 1996 m., gavusi Tempus doktorantūros stipendiją, stažavosi Helsinkio universitete, Muzikos semiotikos katedroje (vad. prof. Eero Tarasti). 2000 m. įgijo humanitarinių mokslų srities, menotyros krypties, muzikologijos daktaro laipsnį (disertacija „Erdvės fenomenas XX amžiaus muzikoje: tarp kūrybos ir suvokimo", vad. prof. A. Ambrazas).
1993-1996 m. V. Gruodytė dirbo Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejuje, muzikos skyriaus moksline darbuotoja. 1993, 1994, 1995 organizavo Kompozitorių sąjungos jaunimo sekcijos festivalį „Jaunimo šiuolaikinės muzikos dienos Druskininkuose". 1992-1996 spausdino muzikos kritikos straipsnius pagrindiniuose Lietuvos dienraščiuose. Tarptautinio muzikinės signifikacijos tyrimo projekto (IPMS) narė nuo 1995. 1997 tapo Oskaro Milašiaus draugijos (Paryžiuje) nare.1998-2002 - Prancūzijos estetikos draugijos narė, nuo 2001 - žurnalo „Kultūros barai" korespondentė Prancūzijoje ir redkolegijos narė. 2002-2003 m. - mokslinio darbo vadovė Atviros Lietuvos fondo kolegijoje Vilniuje. 2002-2007 dėstė muzikos disciplinas privačiame katalikiškame Šv. Juozapo koledže (Oyonnax, Prancūzija) bei rengė autorines muzikines laidas Prancūzijos katalikų radijuje (RCF 01). Lietuvos kompozitorių sąjungos narė nuo 2007 m. 2009-2014 dirbo L'Harmattan leidykloje (Paryžius). 2013 - 2016 m. - vyresnioji mokslinė bendradarbė Klaipėdos universiteto menotyros fakulteto muzikologijos institute. Nuo 2016 - vyresnioji tyrėja Lietuvos Muzikos ir Teatro akademijoje.
Prancūzijoje propaguoja lietuvių muziką pranešimais, radijo laidomis, konferencijomis, straipsniais. Dalyvavo pristatant lietuvišką muziką tarptautiniame klasikinės muzikos salone „Musicora" Paryžiuje. „Kultūros barų" puslapiuose spausdina interviu ir straipsnius, susijusius su lietuvių ir prancūzų šiuolaikine muzika.
Moksliniai interesai: šiuolaikinė muzika, analizė, muzikos estetika, semiotika, kultūrologiniai ir muzikinės tapatybės klausimai.

Moksliniai straipsniai

The Debussy Mode according to Burgess, A. Burgess and France (edited by Marc Jeannin). Cambridge Scholars Publishing, 2017, P. 63-74.
Nadia Boulanger: from the Center to the Periphery and from the Periphery to the Center. Ars et Praxis 3, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2016, P. 138-148.
Meninis veiksmas kaip socialinė terapija, Modernaus meno socialinė reikšmė: meniniai-socialiniai performansai (sud. A. Brazauskaitė, S. Dikčiūtė). Vilnius: Petro ofsetas, 2015, P. 87-99.
National music vs Musical Nationalism: A Breach in Soviet Ideology, Sociocultural Crossings and Borders: Musical Microhistories (sud. Rūta Stanevičiūtė, Rima Povilionienė). Vilnius, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2015, P. 251-262.
Modernizmas ir tautinis identitetas: lietuviškojo serializmo ypatumai. Lietuvos muzikos kontekstai. I. Avangardo pamokos. Vilnius: Muzikos informacijos ir leidybos centras, 2011. P. 59-69. //Modernism and National Identity: The Peculiarities of Serialism in Lithuania. P. 71-82//
- erdvė, laikas, gamtos elementai - Justės Janulytės „Smėlio laikrodžiai". Lietuvos muzikologija. Vilnius, T. 15, 2014. P. 183-192.
Pedagoginis Nadios Boulanger fenomenas. Menotyra, Vilnius: Lietuvos mokslų akademija, 2014. T. 21. Nr. 3. P. 257-270.
Lithuanian Musicology in Historical Context: 1945 to the Present. Baltic Musics / Baltic Musicologies: The Landscape Since 1991 (ed. by Kevin C. Karnes & Joachim Braun), Routledge, 2009. (Paperback, 2013) P. 35-54. // Journal of Baltic Studies, Vol.39, N°3, September 2008, Taylor & Francis, Ltd., P. 263-282.
http://www.jstor.org/stable/i40125905 //
Vytautas Bacevičius in the Context of Interwar Paris. Vytautas Bacevičius in Context (sud. Rūta Stanevičiūtė). Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2009. P. 49-69.
Between national identity and musical modernity. World New Music Magazine, October 2008, Nr. 18, p. 4-13.
Composer en dé-composant. Questions de syntaxe dans la musique d'Helmut Lachenmann. Lietuvos muzikologija, Vilnius, Nr. 6, 2005. P. 61-66.
Nauja muzika: senos tradicijos. Pažymėtos teritorijos (Sud. Rūta Goštautienė ir Lolita Jablonskienė). Vilnius: Tyto alba, 2005, P. 150-165.
L'"exotisme" de la musique lituanienne: d'hier à aujourd'hui. Constructing Modernity and Reconstructing nationality. Lithuanian Music in the 20th Century (sud. Rūta Goštautienė ir Audronė Žiūraitytė). Vilnius: Kultūros barai, 2004, P. 21-30.
Miserere, le passé revisité par Arvo Pärt. Analyse Musicale, Nr. 48, Paris, octobre 2003. P. 28-37.
Semiotics of rituals: from the "pagan" ritual to the "urban" ritual, S, vol. 14 (1-2), (Ed. Jeff Bernard). Vienna, Institute for Socio-Semiotic Studies, 2002, P. 133-148.
Teoriniai muzikinės erdvės suvokimo apmatai. Lietuvos muzikologija, Nr. 1, Vilnius, 2000. P. 31-48.
Champ de conflits dans le Concerto pour piano et orchestre de Pawel Szymanski. Méthodes nouvelles, musiques nouvelles. Strasbourg: PUS, 1999. P. 257-272.
Pour une quête de l'espace: conscience, manifestations et articulation. Music and Signs. Semiotic and Cognitive Studies in Music. Berlin/Bratislava, ASCO Art and Science, 1999. P. 471-480.
Sur des modèles de configurations spatiales. L'Espace: Musique/ Philosophie (sud. Jean-Marc Chouvel, Makis Solomos). Paris: Harmattan (Collection „Musique et Musicologie"), 1998. P. 203-209.
Muzikinės erdvės perspektyvos. Baltos lankos, Nr. 9. Vilnius, 1997. P. 131-150.
Muzikinės erdvės konceptualizavimas. Menotyra, Nr. 2, Vilnius, 1997. P. 45-48.
Composition comme esquisse: l'esthétique de l'infini, Cahiers du CIREM, Nr. 42-43, Université de Tours, 1997. P. 186-193.
Une alpe de carton-pâte (à propos de Richard Strauss). L'Alpe, Nr. 13, Grenoble, septembre 2001, P. 66-69.
Ecroulement d'un monde: du visuel au musical. Correspondances, Nr. 9, Université Marc Bloch de Strasbourg, 2000-2001, P. 79-82.
Muzikinės erdvės perspektyvos. Baltos lankos, Nr. 9. Vilnius, 1997. P. 131-150.
Muzikinės erdvės konceptualizavimas. Menotyra, Nr. 2, Vilnius, 1997. P. 45-48.
Composition between Musical Idea, Score and Listener: The Problem of Relationship. A Composition as a Problem. Tallinn: Eesti Muusikaakadeemia, 1997. P. 5-8.

Pranešimai konferencijose

The distance of Presque-rien between Musicology and the Philosophy of Music (In reference to Vladimir Jankélévitch), "Essence and Context: A conference between Music and Philosophy", Vilnius, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2016, rugpjūčio 31 - rugsėjo 3.
Le Grand Macabre at the crossroads of two exiles. Symposium „Exile and Emigration in Music Culture", Hochschule Luzern (Šveicarija), 2016, sausio 26 - 27.
Le „mode Debussy" selon Burgess. „Burgess et la France". Université d'Angers, Maison des Sciences Humaines. (Prancūzija), 2014 m. gruodžio 5-7.
Nadia Boulanger: from the Center to the Periphery and from the Periphery to the Center. „Modernisation in the Music of Eastern Europe (1900-1940): the Perspective of Paratactic Comparativism". Vilnius, Lietuvos muzikos ir teatro akademija. 2014 m. spalio 16-18.
National music vs Musical Nationalism: A Breach in Soviet Ideology. „Sociocultural Crossings and Borders: Musical Microhistories". Vilnius, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2013 m. rugsėjo 4-7.
Muzika, pakeitusi laiką. Diskusija. 43-oji tarptautinė Baltijos muzikologų konferencija. Vilnius, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2012 m. rugsėjis.
Muzikologinė 1990-ųjų laikotarpio artikuliacija. Tarpdalykinis seminaras „1990-ieji: paralelinės tikrovės / subjektyvūs pasakojimai". Vilnius, Nacionalinė dailės galerija, 2010 m. spalis.
Geresnės muzikologijos troškimas. "40-oji Baltijos muzikologų konferencija" Vilnius, 2007 m. spalis.
L'œuvre au seuil du musical. 18-asis IMS kongresas Ciuriche (Šveicarija), 2007.
Les musiques de Pianistes, 3rd International Symposium on Anthony Burgess. "Anthony Burgess: Music in Literature and Literature in Music", University of Angers (Prancūzija). 2006 m. gruodžio 8-9 d.
Vytautas Bacevičius ir Paryžiaus mokykla. „Vytautas Bacevičius ir jo amžininkai". Vilnius, Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2005 m. rugsėjis.
De la beauté à l'animalité musicales, association „Philosopher aujourd'hui", Bourg-en-Bresse (Prancūzija), 2005 m. gegužės 11 d.
Dénaturer l'animal dans le musical. Séminaire du Master inter-arts, Université Marc-Bloch de Strasbourg (Prancūzija), 2005 m. vasaris.
Animalités et bestialités musicales. 8th International Congres on Musical Signification, Université de Paris-I (Prancūzija), 2004 m. spalis.
L'intemporalité de la tradition orale dans la musique lituanienne. "Ecriture et oralité, voies de la modernité musicale", Université François-Rabelais de Tours (Prancūzija), 2004 m. sausis.
Regards sur la musique lituanienne. XIIe Festival d'art et de littérature nordiques "Les Boréales", Caen (Prancūzija), 2003 m. lapkritis.
Questions de syntaxe dans la musique d'Helmut Lachenmann, "La notion de syntaxe en langue et en musique", Université Paris-IV Sorbonne (Prancūzija), 2003 m. kovas.
20 amžiaus muzikinė de(kon)strukcija. Atviros Lietuvos Fondas, autorinė konferencija, Vilnius, 2003 m. kovas.
L' „exotisme" de la musique lituanienne: d'hier à aujourd'hui. 17th Congress of the International Musicological Society, Leuwen (Belgija), 2002 m. rugpjūtis.
Semiotics of rituals: from the "pagan" ritual (B. Kutavičius) to the "urban" ritual (Urban Sax). "Signs, Music, Society". A Transdisciplinary Colloquium, Université de Vienne (Austrija), Institut für Sozio-Semiotische Studien, 1999 m. kovas.
Espace, spatialité, spatialisation: sur la notion de "présence". 6th International Congress on Musical Signification, Université de Provence, Aix (Prancūzija), 1998 m. gruodis.
A propos d'une tripartition spatiale. "6th International Doctoral and Post-Doctoral Seminar on Musical Semiotics", Helsinki (Suomija), 1998 m. kovas.
Pour unequête de l'espace: conscience, manifestations et articulation. "Music and Signs, 5th International Symposium on Systematic and Comparative Musicology". Berlyno universitetas (Vokietija), 1997 m. rugsėjis.
Composition comme esquisse : l'esthétique de l'infini. Musique et esquisse, Université François Rabelais de Tours (Prancūzija), 1997 m. gegužė.
Le champ d'analyse spatiale: notions et problématique (à propos du Concerto pour piano de Pawel Szymanski). "Méthodologies nouvelles, musiques nouvelles", Université des Sciences Humaines de Strasbourg (Prancūzija), 1997 m. gegužė.
Sur des modèles de configurations spatiales. "L'Espace: Musique - Philosophie", Université Paris-IV Sorbonne (Prancūzija), 1997 m. sausis.
L'espace présent, preuve et expérience, 5th International Congress on Musical Signification, Bolonijos universitetas (Italija), 1996 m. lapkritis.
Conceptualization of Musical Space. 4th Biannual Congress of the Nordic Association for Semiotic Studies and Research Course, Imatra (Suomija), 1996 m. birželis.
Composition between idea, score and listener: a problem of relationship. "A Composition as a Problem", Tallinn (Estija), 1996 m. gegužė.
Le Concerto pour piano de Pawel Szymanski. "Muzyka Polska 1945-1995", Krokuva (Lenkija), 1995 m. gruodis.
Tyla kaip erdvė. „N. Bachtinas ir 20 amžiaus humanitariniai mokslai". Vilniaus universitetas, 1995 m. lapkritis.
Musikalischer Raum im Kontext der Analyse methoden. 29-oji Baltijos muzikologų konferencija. Vilnius, 1995 m. spalis.
Einige Aspekte der nicht verbalen Kommunikation. 4th International Doctoral and Post-Doctoral Seminar on Musical Semiotics. Imatra (Suomija), 1995 m. birželis.
Miego būsena Ryčio Mažulio muzikoje. Jaunimo kamerinės muzikos dienos. Druskininkai, 1994 m. gegužė.
Paskutiniai Franzo Schuberto laiškai jo amžininkų atsiminimuose. Šubertiada. Vilnius, Menininkų rūmai, 1993 m. gegužė.
Komuzikacinės tylos galimybės. Jaunimo kamerinės muzikos dienos. Druskininkai, 1993.
Triukšmų muzika. Vilnius, Kultūros institutas, 1992.
John Cage: garsas ir tyla. In memoriam Jurgis Mačiūnas. Jaunimo kamerinės muzikos dienos, Druskininkai, 1992 m. gegužė.

Kitos publikacijos


Aliutė Mečys ir György's Ligeti's. Vienos operos istorija, Kultūros barai, nr.4, 2017, p. 49-55. // http://www.delfi.lt/veidai/kultura/lietuviu-kilmes-dailininke-a-mecys-ir-muzikos-garsenybe-g-ligeti-slapta-ju-meiles-istorija-truko-22-metus.d?id=74486026
Šiuolaikinė muzika ir improvizacija (Vita Gruodytė kalbina kompozitorių Vytautą Germanavičių ir džiazo saksofonininką Liudą Mockūną), Kultūros barai, nr.11, 2016, P. 33-38.
Metų muzikos kūrinio autorius apdovanojamas už ..., Kultūros barai, nr.9, 2016, P. 36-39.
Profesoriaus Algirdo Ambrazo sandaros klausimu. Muzikos antena, 2016.05.02. 
Nupūtus dulkes nuo šiuolaikinės muzikos mikroistorijų, Kultūros barai, nr.2, 2016, P. 79-85.
Hepeningas vietoj lūžio, arba lūžis kaip hepeningas, Lietuvos muzikos link, Lietuvos kompozitorių sąjunga, nr. 18, 2015 (http://www.mic.lt/lt/diskursai/lietuvos-muzikos-link/nr-18-2015-sausis-gruodis/hepeningas/) anglų kalba: „Happening Instead of Rupture, or Rupture as Happening", Lithuanian Music Link, n°18, Music Information Centre Lithuania, 2015, P. 8-13.
Minimalistinė akademinės muzikos roko „žvaigždė". Kultūros barai, Nr. 2, 2015, P. 51-52.
Garsinė invazija į viešąsias erdves. Kultūros barai, Nr. 2, 2014, P. 10.
Nacionalinė muzika versus muzikinis nacionalizmas: sovietų ideologijos spraga. Kultūros barai, Nr. 10, 2013, P. 64-69.
Kvėpuojanti Justės Janulytės muzika. Kultūros barai, Nr. 9, 2013, P. 37-41.
Dvi muzikinės (ir ne tik) vizijos priešingomis kryptimis. Broniui Kutavičiui ir Vytautui Landsbergiui. Kultūros barai, Nr. 11, 2012, P. 37-43.
Muzikologinė 1990-ųjų artikuliacija. Kultūros barai, Nr. 4, 2011, P. 26-32.
Festivalis „Gaida": atradimai, akibrokštai, premjeros. Gaidos obertonai 1991-2009. Sud. Rūta Stanevičiūtė. Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2010. P. 77-80.
Apie sąmonės laisvę ir iliuzijų griuvėsius. Kultūros barai, Nr. 5, 2010, P. 66.
In memoriam Claude Lévi-Strauss. Literatūra ir menas, 2009 lapkričio 13, P. 9.
Apie paralelinius pasaulius ir kitas iliuzijas. Kultūros barai, Nr. 10, 2009, P. 29-31.
Prancūzų sąjūdis už ekonomikos mažinimą La Décroissance. Kultūros barai, Nr. 4, 2009, P. 8-15.
Apie prasmę, slypinčią už garsų. Muzikos barai, 2009, sausis-vasaris. P. 36-42.
Muzikiniai pasižvalgymai po svetur. Literatūra ir menas, 2009, sausio 16, P. 7.
Bronius Kutavičius - modernus, postmodernus ar avangardinis kompozitorius? Praeinantis laikas. Broniaus Kutavičiaus muzika. Vilnius: Versus aureus, 2008. P. 62-69.
Apie Joną Aleksą, magiškumą ir kitką. Kultūros barai, 2008, Nr. 12, P. 76-85.
Muzika pagal Giacinto Scelsi. Kultūros barai, 2008, Nr. 7-8, P. 97-98.
Postmodernizmas. Lietuvos muzikos enciklopedija, t. III. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. P. 134-135.
Geresnės muzikologijos troškimas. Naujasis židinys, 2007, P. 443-445.
Žvilgsnis į dabartinę lietuvių kompozitorių situaciją, arba Nepavykęs sociologinis tyrimas. Kultūros barai, 2007, Nr. 9, P. 56-58.
Nuo akustinio judesio iki vizualaus garso. Apie Gyčio Ivanausko šokio spektaklį „Vyrai baltais sijonais". Kultūros barai, 2007, Nr. 6, P. 22-26.
Bronius Kutavičius - modernus, postmodernus, ar avangardinis kompozitorius? Kultūros barai, 2007, Nr. 4, P. 22-26.
Andrius Žlabys Reads the piano Diary by Vytautas Bacevičius. Lithuanian Music Link, Nr. 12, 2006, P. 4. http://www.mxl.lt/en/classical/info/235
Vytautas Bacevičius tarpukario Paryžiaus kontekste (tęsinys). Kultūros barai, Nr. 2, 2006, P. 79-83.
Vytautas Bacevičius tarpukario Paryžiaus kontekste. Kultūros barai, Nr. 1, 2006, P. 82-87.
L'éditeur d'Oscar Milosz : hommage à André Silvaire. Etudes, Paris, octobre 2005, P. 374-380.
Muzikiniai sugyvulėjimai (II dalis). Kultūros barai, Nr. 4, 2005, P. 67-70.
Muzikiniai sugyvulėjimai, (I dalis). Kultūros barai, Nr. 3, 2005, P. 68-71.
Teatrališkumo apraiškos lietuvių muzikoje. Kultūros barai, Nr. 10, 2004, P. 27-31.
Multifaceted Theatre in Lithuanian Music. Lithuanian Music Link, Nr. 9, 2004 spalis, P. 3.
5, Villa Virginie, Naujasis Židinys, Nr. 4, 2004, P. 185-188.
Rasizmo klausimu. Kultūros barai, Nr. 10, 2003, P. 28.
Sumoderninto scenos meno absurdai. Kultūros barai, Nr. 1, 2003, P. 62-63.
Apie lietuviškos muzikos egzotizmą. XII šiuolaikinės muzikos festivalio „Gaida" programa. Vilnius, 2002, P. 42-43.
Ar tikra(i) muzikinės kritikos krizė? Kultūros barai, Nr. 3, 2002, P. 15-16.
Meno socialumo akligatvis arba nepripažintų menininkų ilgesys. Kultūros barai, Nr. 2, 2002, P. 9-10.
Replika Lietuvos žiniasklaidai. Kultūros barai, Nr. 6, 2001, P. 69.
Iannis'o Xenakis'o muzika - kaip didieji pasaulio vargonai. Kultūros barai, Nr. 4, 2001, P. 69-72.
Beveik-tylos muzika arba muzikinė beveik-tyla, Miestelėnai, Nr. 3. Tyla ir post- modernioji kultūra. Vilnius: Gervelė, 1999. P. 125-140.
Karlheinzas Stockhausenas: tarp garsų, šviesos ir žvaigždynų. Šiaurės Atėnai, Nr. 32 (426), 1998 rugpj. 22, P. 7.
Slavų muzikinės notacijos raida. Krantai, Nr. 70-72, Vilnius. 1995, sausis-vasaris-kovas. P. 83-84.
Juvelyrika muzikoje. Krantai, Nr. 68-69. Vilnius, 1994, lapkritis-gruodis. P. 38-41.

Interviu

„Esu garsinių fenomenų stebėtoja" (Vita Gruodytė kalbasi su kompozitore Juste Janulyte), Kultūros barai, nr.12, 2015, P. 37-41.
„Jaučiuosi kaip Džepetas priešais Pinokį" (Vita Gruodytė kalbasi su italų kompozitoriumi Francesco Filidei), Kultūros barai, nr.12, 2015, P. 42-50.
Apie prasmę, slypinčią už garsų. Vita Gruodytė kalbina muzikologą Algirdą Joną Ambrazą. Kultūros barai, 2009, Nr. 3. P. 44-48.
Linkiu, kad muzikologija nesužlugtų kultūros griuvėsiuose" (interviu su Algirdu Ambrazu), Literatūra ir menas, 2009, vasario 27. P. 7, 23.
„La passion de toute une vie" (entretien avec l'éditeur André Silvaire). Cahiers de l'Association Les amis de Milosz, Nr. 40-41-42. Paris: du Rocher, 2003. P. 123-135.
„Būti kompozitoriumi - tai ir misija, ir atsakomybė" (pokalbis su prancūzų kompozitoriumi Jean-Yves Bosseur'u). Kultūros barai, Nr. 8/9, 2002. P. 94-98.
Oskarui Milašiui paskirtas gyvenimas (pokalbis su prancūzų leidėju André Silvaire'u). Kultūros barai, Nr. 2, 2001. P. 40-48.
Kaija Saariaho: „muzika yra tokia graži..." (interviu su prancūzų kompozitore). Kultūros barai, Nr. 8/9, 1999. P. 84-89.

Knygų recenzijos

Vita Gruodytė apie Joną Aleksą. Knygų aidai, Nr. 2, 2008. P. 27-29.
Prancūzai Lietuvos istorijoje (1009-2009) (Gilles Dutertre, „Les Français dans l'Histoire de la Lituanie)". Kultūros barai, Nr. 6, 2009. P. 89-92.
Lietuva kasdienybėje. Atgimimo portretai (Jean Bigot, „La Lituanie au quotidien. Portraits d'une renaissance"). Kultūros barai, Nr. 5, 2009. P. 88-90.
John Cage, „Silence". Ostinato Rigore, Nr. 24, 2005.
György Ligeti, „Neuf essais sur la musique". Ostinato Rigore, Nr. 23, 2004. P. 220-221.

Vertimai

Jacques Amblard „Privaloma muzika". Kultūros barai, Nr. 2, 2014. P. 11-16.
Merab Mamardachvili „Kalba ir kasdienybė" (Langage et vie quotidienne, in: La pensée empêchée). Annie Epelboin pokalbis su Merabu Mamardašviliu. Kultūros barai, Nr. 5, 2010. P. 67-71.
Giacinto Scelsi „Garsas ir muzika" (Le son et la musique). Kultūros barai, Nr. 7-8, 2008. P. 99-104.
Matthieu Guillot „Bronius Kutavičius ir amžinybės dvasia" (Bronius Kutavičius et l'esprit de l'éternité). Praeinantis laikas. Broniaus Kutavičiaus muzika. Vilnius: Versus aureus, 2008. P. 57-61.
J.-F. Lyotard „A few words to sing. Sequenza III". Muzika kaip kultūros tekstas. Sud. Rūta Goštautienė. Vilnius: Apostrofa, 2007. P. 344-364.
Roland Barthes „Le grain de la voix". Muzika kaip kultūros tekstas. Sud. Rūta Goštautienė. Vilnius: Apostrofa, 2007. P. 335-343.
Edmundas Gedgaudas „Vytautas Bacevičius pianiste" (prancūzų kalba). Bukletas Vytauto Bacevičiaus muzikos festivaliui. Vilnius, 2005, p. 57-59.
Loreta Venclauskas „Les contextes de l'exode" (prancūzų kalba). Bukletas Vytauto Bacevičiaus muzikos festivaliui. Vilnius, 2005, p. 53-56.
Rūta Goštautienė „Vytautas Bacevičius le progressiste" (prancūzų kalba). Bukletas Vytauto Bacevičiaus muzikos festivaliui. Vilnius, 2005, p. 49-52.
Gérard Grisey „Devenir du son". Kultūros barai, Nr. 1, 2002. P. 68-70.
Tristan Murail „Questions de cibles". Kultūros barai, Nr. 7, 2002. P. 60-64.
Hugues Dufourt „La musique de 1945 à nos jours et sa généalogie sociale". Kultūros barai, Nr. 11, 2001. P. 58-61.
Pierre Guillot „Vytautas Landsbergis - Sorbonos garbės daktaras". Naujasis Židinys, 2001, Nr. 7-8. P. 418-421.
Matthieu Guillot „Sniego tyla" (Le silence de la neige). Miestelėnai, Nr. 3 („Tyla ir postmodernioji kultūra"). Vilnius: Gervelė, 1999. P. 141-152.
Vladimir Karbusicky „Anthropologische und naturgegebene Universalien in der Musik". Baltos
lankos
, Nr. 9, 1997. P. 7-28.
Andrzej Chlopecky „Bronius Kutavičius". Šiaurės Atėnai, 1992 rugsėjo 11.
Peter Frank „Kunst für leben". Šiaurės Atėnai, 1992 spalio 16.
James Tenney „John Cage and theory of harmony". Krantai, 1991.
J. E. Berendt „Höre, und deine Seele wird leben!". Krantai, 1989, Jauna muzika, 1990.

Tekstai CD bukletams

Fortepijoninės Vytauto Bacevičiaus poemos. Vytautas Bacevičius. Les poèmes. Lithuanian Classics Series. Jurgis Karnavičius, piano. Vilnius, 2006.
Vytautas Bacevičius: kūriniai fortepijonui. Andrius Žlabys, piano. Vilnius, 2006.

Radijo laidos


Bendradarbiavimas Prancūzų katalikiškajame radijuje RCF 01 (2005-2007). Parengtos laidos:
Portrait d'un compositeur : „Arvo Pärt" (2007).
Portrait d'un compositeur : „Hildegard von Bingen" (2006).
Portrait d'un compositeur : „Gustav Mahler" (2006).
„"La Lituanie et ses musiques" (2005).
„Présence de Dieu dans l'œuvre de Milosz" (2005).

Atnaujinta 2017 05 12

Kontaktai

(c) 2009 Lietuvos kompozitorių sąjunga