XXI tarptautinė muzikos teorijos konferencija „Muzikos komponavimo principai: kūrybiškumo fenomenas“, kuri vyks 2021 m. lapkričio 17–19 d., Vilniuje, šį kartą dėmesį sutelkia į kūrybiškumo fenomeno problematiką. Tema aprėpia plačius tyrinėjimo laukus, kurios naujos perspektyvos atsiveria tik per skirtingų sričių (menų, psichologijos, filosofijos, sociokultūrinių mokslų, kt.) sąlyčio taškų paieškas.

Konferencijos tikslas – kompozicinės praktikos kontekste aktualizuoti jau išgrynintas kūrybiškumo teorijų įžvalgas (M. Csikszentmihalyi tėkmė, J. P. Guilfordo gausumo, lankstumo, originalumo, ištobulinimo faktoriai, W. Wundto kūrybinė sintezė, kūrybinė vizualizacija, kt.). Be to, tikimasi ir naujų konceptų ir idėjų proveržio šioje tiek teoriškai, tiek praktiškai dar neišsemtoje srityje. Įvardintais rakursais skatinama pažvelgti ir į žymaus lietuvių kompozitoriaus, dailininko M. K. Čiurlionio (1875–1911) fenomenalaus kūrybiškumo atvejį  minint 110-tąsias jo mirties metines.

    Orientacinės potemės:

1. Kompozitoriaus kūrybiškumo fenomenas: teoriniai, filosofiniai, psichologiniai ir kt. aspektai.
2. Nuo kūrybinio proceso iki rezultato: kūrinio atsiradimo prielaidos, etapai, tęstinumas.
3. Kūrinio visumos realizacija:
  a) nuo idėjos iki detalės;
  b) kūrinys, kaip sintezės rezultatas;
  c) kūrinys, kaip kombinatorinis žaismas;
  d) kūrinys, kaip variantų aibė pasirinktam dariniui;
  e) kūrinys, kaip šablono transformacija į naują kokybę.
4. Kūrybinių intencijų diferenciacija ir jų sambūvis (naujumas, originalumas vs. tradicijos tęstinumas, komunikacija, identitetas).
5. Kūrybinio darbo specifika kaip terpė kūrybiškumui skleistis (individualus darbas vs. bendradarbiavimas; akustinės muzikos komponavimas vs. studijinis-elektroninis komponavimas; kt.).
6. Atlikėjo vaidmuo kūrybiniam procesui ir rezultatui.
7. Tarpdisciplininė ir tarpsensorinė sąveika (akustinė vizualizacija vs. vaizdo įgarsinimas; garsas, kaip įvairių pojūčių konversija; t. t.).
8. Kultūriniai, socialiniai, filosofiniai kūrybiškumo matai, prototipai, idealai (genijus – profanas; meistras; vizionierius; t. t.).
9. M. K. Čiurlionio kūrybiškumo fenomenas: unikalus skirtingų meno sričių sąveikos atvejis.

Pasiūlymai laukiami iki 2021 m. rugsėjo 1 d. Pranešimo santrauką (iki 500 žodžių) ir trumpą biografiją prašome siųsti elektroniniu paštu: pmc.lmta@gmail.com. Numatyta pranešimo trukmė 20–25 min. Konferencija vyks anglų kalba.

Dalyvio mokestis 20 eurų. Esant judėjimo ribojimams, konferencija vyktų nuotoliniu būdu. Atrinkti straipsniai bus įtraukti į tęstinį mokslinį recenzuojamą leidinį „Muzikos komponavimo principai“.

Konferencijos mokslinis komitetas:

Prof. dr. Pavel PUŞCAŞ (Muzikos Akademija Cluj-Napoca, Rumunija)
Prof. Miloš Zatkalik (Belgrado menų universitetas, Serbija)
Prof. Roger Redgate (Goldsmito Londono universitetas, Anglija)
Dr. Bert Van Herck (Naujosios Anglijos muzikos konservatorija, JAV)
Dr. Jānis Petraškevičs (Latvijos Jāzepo Vītuolio muzikos akademija, Latvija)
Dr. Martin Vishnick (Anglija)
Prof. dr. Rimantas Janeliauskas (Lietuva)
Prof. dr. Antanas Kučinskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Doc. dr. Mārtiņš Viļums (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Doc. dr. Marius Baranauskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Konferenciją organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija kartu su Lietuvos kompozitorių sąjunga. LKS veiklą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

LMTA ir LKS inf.