Spalio 14 d., eidama 95-uosius metus, mirė muzikologų bendruomenės narė Sofija Jūratė Vyliūtė. 17-os knygų autorė paskutiniąją, „Pasaka apie Neimontą“, pristatė vos prieš nepilną mėnesį, rugsėjo 21 d. Veisiejų šv. Jurgio bažnyčioje.

Atsisveikinimas su velione vyks pirmadieni, spalio 20 d., 12–14 val. Kompozitorių namuose (A. Mickevičiaus g. 29, Vilnius). Urna laidojama Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje. Mirusiosios artimieji kviečia į atsisveikinimą atnešti spalvotų, kaip S. J. Vyliūtės gyvenimas, gėlių.  

„Kai autorius rašydamas patiria džiaugsmą, kai jo tekstai alsuoja gyvybe – empatijos jausmą aprašomiems veikėjams, jų istorijoms patiria ir skaitytojai. Nepaisant sudėtingų patirčių, S. J. Vyliūtė išlaikė giedrą žvilgsnį, gebėjimą džiaugtis giliais meniniais atradimais. Visu savo gyvenimu muzikologė tarsi priešinasi užmarščiai, parodydama, kad dėl įvairiausių aplinkybių neišsiskleidusiems kūrybos polėkiams negalima leisti išnykti“, - apie kolegę rašė muzikologė Rūta Gaidamavičiūtė. 

Sofija Jūratė Vyliūtė gimė 1931 m. Kaune. Mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje. 1960 m. baigusi Lietuvos konservatoriją (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija), įgijo muzikologės-muzikos istorikės specialybę (J. Gaudrimo klasė). 1960–1979 m. dirbo Lietuvos radijo, 1979–1986 m. televizijos muzikinių laidų redaktore, vedėja, parengė apie 400 muzikinių TVR laidų. Publikavo recenzijų periodikoje, straipsnių Lietuvių tarybinėje enciklopedijoje, Muzikos enciklopedijoje, žurnaluose „Muzika ir teatras“, „Teatras“, „Muzika“, „Kultūros barai“, „Muzikos barai“ ir t. t. S. J. Vyliūtės veiklos barą papildė autorinių, jubiliejinių vakarų rengimas bei vedimas (sostinėje ir periferijoje).

Nuo 1977 m. S. J. Vyliūtė buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos narė, nuo 2004 m. – Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narė.

Muzikologės S. J. Vyliūtės darbų tematika – muzikinis teatras, vokalo menas, išeivijos muzikų veikla, naujausia lietuvių autorių kūryba.

Muzikologė parašė Lietuvos muzikinei kultūrai (ir apskritai Lietuvos naujųjų laikų istorijai) itin reikšmingų knygų. Už knygą „Brolis Vincentas" (2003) ji pelnė Čikagos „Lietuvių balso“ premiją (knygos leidimas pakartotas 2006). Už kūrybinį asmenybės portretą knygoje „Carmen dienoraščiai: Irena Jasiūnaitė gyvenime ir scenoje“ autorė apdovanota Lietuvos kompozitorių sąjungos Vytauto Landsbergio premija (2005), už originaliai ir meistriškai atskleistą kūrėjo portretą knygoje „Gyvenimas – simfonija. Kompozitoriaus Justino Bašinsko gyvenimas ir kūryba“ jai  paskirta Lietuvos kompozitorių sąjungos Onos Narbutienės premija (2012). 2013 m. muzikologė apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 2016 m. – Vyriausybės kultūros ir meno premija.

LKS inf.