LKS Kauno skyrius buvo įkurtas 1971 metų liepos 9 d. Pradžioje jį sudarė penki nariai – kompozitoriai Jonas Dambrauskas (1892–1982), Viktoras Kuprevičius (1901–1992), Vladas Švedas (1934–2012), Algimantas Kubiliūnas (g. 1939) ir  Giedrius Kuprevičius (g. 1944). Vėliau skyrių papildė muzikologė Eugenija Ragulskienė (1924–1990), kompozitoriai Vidmantas Bartulis (1954–2020), Dalia Kairaitytė (g.1953), Algirdas Brilius (g. 1964, LKS narys 1992–2025), Zita Bružaitė (g. 1966), muzikologė Alina Ramanauskienė (g.1957), kompozitorė Daiva Rokaitė-Dženkaitienė (1972–2010), muzikologai Kristina Mikuličiūtė (g. 1955), Darius Kučinskas (g. 1966), kompozitoriai Giedrė Pauliukevičiūtė (g. 1975), Raimundas Martinkėnas (g. 1976), muzikologė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė (g. 1976), kompozitorė Viltė  Žakevičiūtė-Garalienė (g. 1995). 

Pirmasis skyriaus pirmininkas buvo G. Kuprevičius. Jo iniciatyva dienraštyje „Kauno tiesa“ 1969 m. įsteigtas šeštadieninis skyrelis „Muzikinis gyvenimas“, kuris buvo leidžiamas du dešimtmečius. Apie dešimtmetį gyvavo tradicinis kasmetinis renginys „Muzikos savaitė“, kurios metu skambėjo nauji lietuvių kompozitorių kūriniai. Kiekvieną pavasarį vykdavo ataskaitiniai Kauno kompozitorių kūrinių koncertai. 

Nuo 1982 m. LKS Kauno skyriui pradėjo vadovauti kompozitorius A. Kubiliūnas. Jis tęsė jau anksčia pradėtą „Muzikinio gyvenimo“ kuravimo darbą ir pats jame skelbė aktualius straipsnius. 1989 m. įsteigiant LMTA Kauno fakultetą A. Kubiliūnas, kaip Kompozitorių sąjungos atstovas nuveikė nemažą dalį darbų iniciatyvinėje grupėje kartu su Petru Bingeliu ir Justinu Krėpšta. 1986 m. A. Kubiliūnas, siekdamas pagyvinti kauniečių muzikinę veiklą, įsteigė Kauno muzikų festivalį Kauno menininkų namuose. Negavus finansavimo festivalis po poros metų nunyko.

1994 m. vadovavimą skyriui perėmė kompozitorė Dalia Kairaitytė. Jos pastangomis 1997 m. suorganizuotas pirmasis šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“, iki 2021 m. vykęs kaip svarbiausias LKS Kauno skyriaus tarptautinis renginys. 

2001–2007 m. skyriui vadovavo ir festivalį „Iš arti“ rengė kompozitorius Vidmantas Bartulis, kurio dėka prasidėjo naujas festivalio augimo etapas. Prasiplėtė festivalio apimtis, koncertų repertuaras, kompozitorių ir atlikėjų geografija, susiformavo festivalio kryptis, atsivėrė didesnė galimybė reikštis Kauno kompozitoriams.

2008–2012 m. skyriui vadovavo kompozitorė Zita Bružaitė. 2009 m. ji kartu su kitais skyriaus nariais įsteigė Viešąją įstaigą „Iš arti“ ir tapo jos direktore. 2008–2019 m. Z. Bružaitė suorganizavo 12 festivalių „Iš arti“. Ji stebino ir džiugino netikėtais sumanymais, idėjomis, išmone, drąsa eksperimentuoti, užmezgė ryšius su Kauno dailininkais. Gintautas Vaičys organizavo medinių objektų parodas „Šnabždesiai“. Dailininkės ir galerininkės Irenos Mikuličiūtės iniciatyva Kauno filharmonijoje eksponuotas skulptoriaus L. Šiupšinsko objektas „Urban flora“, kurį įgarsino kompozitorius Antanas Kučinskas. Keletas performansų vyko I. Mikuličiūtės dailės studijoje-galerijoje. Performansai sujungė muziką, dailę, poeziją ir net šokį. 2012–2016 m. Z. Bružaitė į festivalį įtraukė įvairius edukacinius renginius, kurie vyko Miko ir Kipro Petrauskų namuose. Greta festivalio Z. Bružaitė įgyvendino daugybę kitų muzikinių ir tardisciplininių projektų. Parengė ir išleido10 kompaktinių plokštelių, tarp jų minėtini „Muzikiniai desertai. Kauno kompozitorių kūriniai“, „Tarp tylos ir garso“, A. Kubiliūno ir D. Kairaitytės autoriniai albumai ir kt. 2012 m. Z. Bružaitė surengė garso ir vaizdo performansą „Maironis, Kalanta ir aš“, 2013 m. vasarą vyko jos organizuotas ir didžiulio susidomėjimo sulaukęs muzikos, dailės ir šokio festivalį „Atverk langus – penktadienis!“, ir kt. 

2020 m. VšĮ „Iš arti“ direktorės pareigas perėmė Andrijana Filinaitė, organizuojanti festivalį „Iš arti“ iki šiol. 2020 m. festivalio meno vadovė buvo kompozitorė Viltė Žakevičiūtė (dabar Garalienė). 

2013–2025 m. Kauno skyriui vadovavo muzikologė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė. 2016 m. ji pradėjo Kauno kompozitorių naujų sakralinės muzikos koncertų tradiciją, kuri tęsiama iki šiol. Organizuojant pirmuosius sakralinius koncertus, didžiąja darbo patirties dalimi prisidėjo Z. Bružaitė. Iki 2025 m. buvo parengtos ir publikai pristatytos 6 skirtingos kauniečių sakralinės muzikos premjerų programos. 2021 m. LKS Kauno skyrius minėjo savo veiklos 50-metį. Ta proga surengta konferencija kamerinės ir orkestro muzikos koncertai Kauno filharmonijoje, vieną jų įrašė LRT Klasika. Kauno sakralinių kūrinių koncertą į savo programą įtraukė Pažaislio muzikos festivalis. Publikuotas K. Mikuličiūtės-Vaitkūnienės sudarytas ir parengtas 48 puslapių leidinys-albumas „Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriui 50“. 2022 m. K. Mikuličiūtė organizavo ir vedė renginį „Algimantas Kubiliūnas ir jo mokiniai“, kuriame skambėjo A. Kubiliūno, Z. Bružaitės, N. Sinkevičiūtės, A. Jasenkos, G. Samsono, K. Bieliuko, A. Klovos, A. Bružo, A. Remesos kameriniai kūriniai įvairioms atlikėjų sudėtims.

Nuo 2026 m. sausio LKS Kauno skyriui vadovauja kompozitorius Raimundas Martinkėnas.

Parengė Kristina Mikuličiūtė
Atnaujinta 2026-02-05

LKS Muzikologų sekcija – juridinio statuso neturintis LKS padalinys, jungiantis LKS narius – muzikologus, muzikos kritikus, etnomuzikologus. Tai svarbiausia nacionalinė muzikologų organizacija, telkianti ir koordinuojanti bendruomenės narių iniciatyvas tyrinėjant ir populiarinant Lietuvos muzikos kultūrą, plėtojant nacionalinę muzikologijos tradiciją, rūpinantis tarptautine šalies muzikos ir muzikologijos sklaida.

Muzikologų sekcija inicijuoja ir koordinuoja nacionalinius ir tarptautinius Lietuvos muzikos kultūros tyrinėjimų, sklaidos, populiarinimo projektus. Tradicinės sekcijos veiklos formos – konferencijų ir seminarų organizavimas, leidyba, edukacinė veikla. Sekcija skatina narių profesinę raišką, organizuoja geriausių muzikologijos darbų konkursus.

Muzikologų sekcija kaip LKS padalinys atstovauja muzikologų bendruomenei Lietuvoje ir užsienyje, plėtoja tarptautinius ryšius su analogiškomis muzikologų bendruomenėmis ir organizacijomis. Dalyvauja Tarptautinės muzikologų draugijos (IMS/International Musicological Society) veikloje.

Muzikologų sekcija veikia pagal reglamentą. Jos veiklą koordinuoja pirmininkas, vicepirmininkas ir septynių asmenų biuras.

LKS muzikologų sekcijos biuras (nuo 2022 m. balandžio 12 d.):

• Eglė Bertašienė (vicepirmininkė)
• Eglė Gudžinskaitė
• Jūratė Katinaitė
• Lina Navickaitė-Martinelli (pirmininkė iki 2025 m. vasario 10 d.)
• Rima Povilionienė (pirmininkė nuo 2025 m. vasario 10 d.)
• Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė
• Živilė Tamaševičienė

Muzikologų sekcijos veiklos reglamentas

Priėmimo į Muzikologų sekciją reglamentas

1936 m. įsteigta ir 1989 m. savo narystę Tarptautinėje šiuolaikinės muzikos draugijoje atnaujinusi ISCM Lietuvos sekcija siekia įgyvendinti tarptautinio bendradarbiavimo katalizatoriaus misiją. Globalinis ISCM profilis suteikia galimybes ISCM Lietuvos sekcijai supažindinti Lietuvos publiką su šiuolaikine pasaulio muzika. Koordinuojant tarptautines programas, padalinys yra bendradarbiavęs su šiuolaikinės muzikos festivaliais „Iš arti“, „Muzikos ruduo“, „Gaida“. ISCM Lietuvos sekcija talkino Lietuvos kompozitorių sąjungai ir festivaliui „Gaida“ organizuojant ISCM festivalį „Pasaulio muzikos dienos / Gaida 2008“ Vilniuje.
ISCM Lietuvos sekcijos veiklą koordinuoja pirmininkas, vicepirmininkas ir septynių asmenų ISCM sekcijos taryba. ISCM Lietuvos sekcijos pirmininkas ir vicepirmininkas atstovauja Lietuvai tarptautinėje ISCM organizacijoje, plėtoja tarptautinius ryšius su kitų šalių ISCM sekcijomis, inicijuoja tęstinius šiuolaikinės muzikos sklaidos projektus. Nacionalinė sekcija kasmet vykdo kūrinių atranką į festivalį „ISCM World New Music Days“ (ISCM Pasaulio naujosios muzikos dienos). Atrinkti kompozitorių kūriniai toliau dalyvauja tarptautinėje atrankoje.

ISCM Lietuvos sekcijos Taryba (nuo 2020 m. rugsėjo 22 d.):

• Rūta Gaidamavičiūtė
• Vytautas Germanavičius (vicepirmininkas)
• Jonas Jurkūnas 
• Ričardas Kabelis 
• Rytis Mažulis
• Rasa Murauskaitė
• Mykolas Natalevičius
• Linas Paulauskis
• Rūta Stanevičiūtė

ISCM festivaliuose skambėję lietuvių kompozitorių kūriniai

VšĮ Lietuvos muzikos informacijos centras (LMIC) įkurtas 1995 metais LKS iniciatyva. Nuo 2001 metų centras veikia kaip viešoji įstaiga (steigėjas – LKS). Pagrindinė jos funkcija – Lietuvos muzikos kultūros sklaida vietinėse terpėse ir tarptautinėse auditorijose. Kryptingai siekdamas šio tikslo LMIC nuolat telkia, sistemina, viešina, publikuoja ir eksportuoja Lietuvos muzikos kultūros profesionalią informaciją ir kūrybinę produkciją. Vykdydamas veiklą LMIC žvalgo skirtingų muzikos žanrų teritorijas: džiazo, eksperimentinės elektroninės kūrybos, (post)modernių etninės muzikos formų, populiariosios kultūros muzikos ir senosios estrados, pagrindinį dėmesį skirdamas Lietuvos šiuolaikinei kompozicinei muzikai (art music) ir XX a. klasikai.
Interneto svetainė www.mic.lt.

VšĮ „Mano nata“ (buv. VšĮ Kompozitorių sąjungos fondas) veiklą pradėjo 1998 m. Jos misija –muzikos edukacija. Įstaiga organizuoja Nacionalinį mokinių muzikos kūrinių konkursą „Mano nata“, kuris apima geriausių muzikos kūrinių ir muzikologijos darbų atranką ir apdovanojimus; kūrybines pratybas ir stovyklas mokiniams bei mokytojams; nuotolinį kūrybos mokymą, koncertus Lietuvos regionuose.
VšĮ „Mano nata“ rengia šiuolaikinės muzikos populiarinimo, kompozitoriaus ir muzikologo profesijų pristatymo renginius, rūpinasi lietuviško pedagoginio repertuaro plėtra. Direktorė Gintarė Valionytė.

VšĮ „Mano nata“ taryba (nuo 2018 m. lapkričio 27 d.):

• Vaida Beinarienė
• Žydrė Jankevičienė
• Ričardas Kabelis
• Rasa Murauskaitė
• Matas Šablauskis

Interneto svetainė www.manonata.lt

Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) muzikos fondas yra ne pelno organizacija, kurios veikla ir tikslai yra labdara arba (ir) parama. Fondo paskirtis – iš sukauptų lėšų teikti labdarą LKS nariams ir remti Fondo tikslus atitinkančius LKS, jos padalinių bei narių programas. LKS Muzikos fondo valdyba, kurią sudaro keturi nariai ir Fondo pirmininkas, yra Fondo vykdomoji institucija. Fondo veiklą prižiūri ir finansinę atskaitomybę kasmet tikrina LKS Tarybos paskirtas revizorius. Fondas yra atskaitingas LKS Tarybai. 
LKS Muzikos fondo pirmininkas Mykolas Natalevičius.

LKS Muzikos fondo valdyba:

• Mykolas Natalevičius;
• Jurgita Mieželytė;
• Vytautas Germanavičius;
• Mantautas Krukauskas.

LKS Muzikos fondo revizorius Matas Drukteinis.

Valdybą skiria LKS Taryba. Valdybos narių ir revizoriaus kadencijos trukmė – 4 metai. 

LKS Muzikos fondo 2025 m. kvietimas teikti labdaros ir paramos prašymus.

LKS Muzikos fondo 2024 m. kvietimas teikti prašymus labdarai ir paramai.