Netekome mielo kolegos, bičiulio, kompozitoriaus Fausto Latėno (1956-2020). Atsisveikinimas vyks Kompozitorių namuose (A. Mickevičiaus g. 29, Vilniuje) lapkričio 5 d. nuo 12 val. iki 19 val. ir 6 d. nuo 9 val. Karstas išnešamas 12 val. Laidojimas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalnelyje.

Lapkričio 5 d. 18 val. – šv. Mišios Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (Sėlių g. 17).

Laidotuvių metu prašome visų saugoti save ir kitus: dėvėti apsaugines veido kaukes, laikytis saugaus atstumo.

Faustas Latėnas (g. 1956 m. gegužės 16 d. Dusetose) 1975 metais baigė Kauno J. Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos Giedriaus Kuprevičiaus kompozicijos klasę, o 1980 metais – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasę. Baigęs studijas susiejo savo likimą ir muziką su teatru: 1980–1990 m. Vilniaus teatro „Lėlė“ muzikos dalies vedėjas; 1990 m. šio teatro direktorius; 1991 m. Vilniaus mažojo teatro muzikos dalies vedėjas, vėliau Valstybinio akademinio dramos teatro direktorius. 1996 m. Faustas Latėnas tapo Lietuvos kultūros ministerijos viceministru, o 1997 m. valstybės konsultantu kultūros klausimais. 1999 m. paskirtas Nacionalinio dramos teatro generaliniu direktoriumi. Nuo 2000 m. Valstybinio Vilniaus mažojo teatro vadovas, o 2005 m. vėl paskirtas Lietuvos kultūros ministerijos viceministru. 2006–2008 m. buvo Ministro Pirmininko patarėjas kultūros klausimais, 2011–2012 m. Lietuvos Respublikos kultūros atašė Maskvoje, 2013-2016 vėl ėjo Ministro Pirmininko patarėjo kultūros klausimais pareigas. Pastaraisiais metais buvo Vilniaus mažojo teatro vadovo pavaduotojas.

Daugumą premijų Faustas Latėnas pelnė būtent už muziką teatro spektakliams: 1981 m. XXVI Lietuvos teatro meno festivalio diplomas už muziką spektakliui „Kvadratas“; 1983–1984 m. Respublikinės jaunųjų teatro menininkų darbų apžiūros laureato vardas; 1984 m. Pabaltijo teatrų pavasario festivalio (Vilnius) diplomas už muziką spektakliui „Ilga kaip šimtmečiai diena“; 1986 m. VII Pabaltijo respublikų ir Baltarusijos lėlių teatrų festivalio (Ryga) diplomas už muziką spektakliams „Lakštingala“ ir „Stebuklinga motina – elnė“; 1987 m. Pabaltijo teatrų pavasario festivalio (Minskas) diplomas už muziką spektakliui „Dėdė Vania“; 1989 m. Lietuvos teatro sąjungos diplomas už muziką 1987–1988 m. sezono dramos spektakliams; 1989 m. Pabaltijo teatrų pavasario festivalio (Vilnius) diplomas už muziką spektakliui „Čia nebus mirties“; 1990 m. Lietuvos teatro sąjungos premija už geriausius 1989–1990 m. sezono darbus; 1995 m. „Kristoforo“ prizas už muziką spektakliui „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Be to, 1987 m. Faustas Latėnas pelnė J. Švedo premiją ir III laipsnio diplomą už pjesę liaudies instrumentų ansambliui „Lietus“; 1989 m. Tarptautiniame XI Luigi Russolo vardo šiuolaikinės muzikos konkurse Italijoje, Varezės mieste, žiuri nariai pažymėjo kūrinį saksofonui ir fonogramai „Albinosas 2“; 1994 m. tarptautiniame Witoldo Lutosławskio vardo konkurse (Švedija, Kilio miestas) kompozitorius gavo garbės diplomą už 4 preliudus. 2011 m. Maskvoje kompozitoriui įteiktas prestižinis rusų teatro apdovanojimas – tarptautinė Konstantino Stanislavskio premija už muziką, sukurtą Eimunto Nekrošiaus, Rimo Tumino režisuotiems ir Olego Tabakovo teatro spektakliams. 2013 m. Faustas Latėnas pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.

Kompozitorius Faustas Latėnas priklauso itin ryškiai lietuvių kompozitorių kartai, kažkada įvardytai kaip „naujieji romantikai“. Šalia bendraamžių Algirdo Martinaičio ar Vidmanto Bartulio, Faustas Latėnas buvo tikras enfant terrible, iš teatro terpės į akademinę muziką perkėlęs hipertrofuotą banalybę, ironiją ir muzikinį chuliganizmą: „Teatras man visuomet atrodė kaip gaivinantis skersvėjis mano akademinėje kūryboje. Tarsi salelė, kurioje leistina realizuoti radikaliausias, banaliausias ir šmaikščiausias mintis, nes į teatro muziką visuomet būdavo žvelgiama atlaidžiau“. Fausto Latėno kūryba, gyvuojanti už teatro ribų, neretai būna tarytum abstrahuota iš spektakliuose skambėjusios muzikos. Pats kompozitorius savo kūrybos stilių linkęs vadinti postrealizmu, kurio ryškiausias bruožas – ypatingas būsenų (džiaugsmo, liūdesio, sarkazmo ir t.t.) hipertrofavimas. 

Faustas Latėnas buvo ne tik produktyviausiais šiuolaikinio teatro kompozitorius, bet ir vienas ryškiausių menininkų, garsinančių Lietuvos vardą už jos ribų. Pastaruoju metu renesansą išgyveno Fausto Latėno kamerinė kūryba. Ji karštai sutinkama pasaulio scenose, atliekama styginių kvarteto „Art Vio“, Čiurlionio kvarteto, violončelininko Davido Geringo, orkestro „Maskvos virtuozai“ ir kitų garsių Lietuvos ir užsienio menininkų.

Kompozitorius yra sukūręs muziką virš 200 dramos ir lėlių teatrų spektaklių, muziką keliasdešimčiai meninių, dokumentinių filmų, televizijos pastatymų. Tarp jų muzika kino filmams „Mano mažytė žmona“ (1984 m., rež. Raimundas Banionis), „Šešiolikmečiai“ (1987 m., rež. Raimundas Banionis), „Parodų rūmai“ (1987 m., rež. Marijonas Giedrys, Andrius Šiuša), „Neatmenu tavo veido“ (1988 m., rež. Raimundas Banionis), „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (1990 m., rež. Raimundas Banionis), „Išakėtas krantas“ (1992 m., rež. Tomas Donėla), „Džiazas“ (1992 m., rež. Raimundas Banionis), „Mediniai laiptai“ (1993 m., rež. Vidas Rašinskas), „Ir jis pasakė jums sudie“ (1993 m., rež. Andrius Šiuša), „Prokurorai“ (2002 m., rež. Raimundas Banionis, Alvydas Šlepikas), „Garbės kuopa“ (2007 m., rež. Raimundas Banionis), dokumentiniam filmui „Lietuvos Respublikos Prezidentai: Algirdas Mykolas Brazauskas. Prezidentavimo metai“ (1998 m., rež. Rimtautas Šilinis) ir kt.
Sukūrė virš 50 kompozicijų simfoniniam orkestrui, kameriniam orkestrui, styginių kvartetui, instrumentų ansambliams, vargonams, fortepijonui, vokalui ir chorui.

2015 m. R. Paknio leidykla išleido Daivos Šabasevičienės ir Rasos Vasinauskaitės sudarytą knygą „Muzika kaip teatras. Kompozitorius Faustas Latėnas“.

LKS inf.